Aš atostogauju panašiai kaip Niuma.
Išvis pritariu mamalogo įrašui 230 proc.!
Pakopijuoti?
Šiemet bus 2 stovyklos 1 žmogui. Viena - dienos, į kurią eina, užsakyta iš nevilties, nes kitur pavėlavau, nes buvau nesusidėliojus minčių ne kur, nei kada, tai jau į norimas pavėlavau, kai paskutinę dieną nusprendžiau... Apie stovyklas galvoju gana egoistiškai, nes MAN daug lengviau, kai bent 1 žmogum namie mažiau. O kai yra pavykę išsiųsti visus 3 kur nors, oi buvo rojus tiesiog. Bet - brangu dabar labai. Dičkiai nebenori. Didžoji dukra buvo stovyklautoja, bet pernai traumavosi, kai ją išdavė geriausia draugė, su kuria kartu važiavo, pažadėjo būti kartu, o paskui... paliko... Tai nebenori nieko panašaus. Jautruolė, paauglystė. Tai neversiu tų, kas nenori. O mažė nori. Nes į kiemą neina - neturi su kuo ką veikt, tai lieka planšetė, telikas ir knygos. Knygų nespėju nešt. O vakar geroji bibliotekininkė netikėtai tokia bjauri pasirodė, nenorėjo padėti man ką išrinkti ir išvis pasakė, kad viską geriausio yra perskaičius ir tegul eina į suaugusiųjų biblioteką, ten daugiau ko ras. Mergaitė, kuriai dar 11 metų nėra... Nenori ji tų suaugėliškų knygų dar.
Vežant ryte į stovyklą (va čia dienos stovyklos peilis ) kalbėjomės, nes stovykla anglų kalbai stiprint, tipo, tai maniškė pasakė, kad viską ji moka, o kai viena su savim kalbasi, tai tik angliškai tą daro. Oho, nustebau, sakau, tai gal norėsi angliškai studijuot? "Ne, japoniškai". Tai netikėtumas man, bet dar pašnekėjom ta tema ir vakar suradau japoniškos kultūros stovyklą. Kai sužinojo, tai užsisvaigo mergina, paskaičiau progamą - sakė, kad ROJUS. Aš stovyklą matau kaip galimybę tėvams ir vaikams pailsėt vieniems nuo kitų pilnutinai, vaikams - galimybė daugiau pasimaudyt, susirast naujų pažįstamų (maniškė pastoviai su vadovėm susidraugauja), na, ir praplėst tą akiratį, jeigu stovykla kokia faina, teminė. Esu radus viliojančių, bet ten net ne kokie "niekingi" 300 eur, o dar daugiau, tai jau tik ypatingų šeimų vaikams.
Baigėsi mano sportas . Viltis, kad rudenį pavyks pratęsti rusena, bet tokia 50/50. Supratau, kodėl man patiko būtent šios treniruotės - nes nei vienos nebuvo vienodos. Nuobodžiauti galimybių 0, intensyvu, išsikrato iš galvos visos nesamonės. Smagu. Daug ką galiu padaryt - motyvuoja, yra ir ko siekt, kas ne taip lengvai išeina. Bet po pusmečio progresas akivaizdus -sustiprėjau, ir nugarai geriau, ištvermė didesnė, smegenys geriau veikia, lengviau įsisavina judesius, kai rankom viena daryt reikia, o kojom - kita. Ir trenerė mūsų tokia paprasta, bet nuolat su šypsena, užvežanti.
Na, aš apie vaikų stovyklas galvoju panašiai kaip Restar. Atostogų vaikai turi nemažai, ne dvi ir net ne keturias savaites. Tai vien miegot ir spardyt šaligatvius būt biškį nuobodoka. O iš nuobodulio gimsta visokios, kartais geros, o kartais ne visai idėjos. Bet kartais šiuolaikiniai tėvai ir biškį persistengia, norėdami vaikams vien turiningų, įdomių, intensyvių atostogų ir panašiai. Na, ir būt gerai dar kad kažkas kitas užsiimtų tuo vaikų laisvalaikiu, ir dar už pigiai reik balanso.
mano dukrų vaikystės laikais tų stovyklų buvo tikrai daug mažiau. O ir jas lankyti nebuvo daug galimybių. Tai nebent ta mamologo nepaminėtoji buvo-pas senelius kaime
Svarbiausia harmonija visame kame
Screenshot_20220630_154510.jpg 417,64KB
1 Parsiųsta kartų
Svarbiausia harmonija visame kame![]()
[url="https://www.supermama.lt/forumas/index.php?app=core&module=attach§ion=attach&attach_rel_module=post&attach_id=272861"]Screenshot_20220630_1545 po10.jpg[/url]
Jau kaip matchy matchy waaau
“You can't stay in your corner of the Forest waiting for others to come to you. You have to go to them sometimes.”
― A.A. Milne, Winnie-the-Pooh
Ooo- mano vaikų išsigelbėjimas- po langais parkas, kiemas, kamuolys ir draugai kasdien. Dar dviračiai. Viliaus nuo pirmos klasės tie patys- 3-4. Gytis- kasmet ar kas keli metai keičiasi, bet jam ne problema susirast draugų.
Išsimaudyt nuvežam. Pas močiutes kartais nuvežam. Prie jūros irgi.
Gytis į sporto dienos stovyklą prie mano darbo šįmet nebenori. O ir man per brangu, nesvarbu, kad nepilni 200 eur už dvi savaites. Tiesiog šiuo metu graudžiai juokiuos, kad mano algą gali tiesiai maximai pravedinėt. Kaip kokį kasmėnesinį pastovų mokestį.
Buvau procedūrintis. Kokios įdomybės ir naujovės man statė vakumines elektrines taures. (Elektra pabrango, tai nors jos duoda. Mokamai 🤣 ).
Tada ultragarsą su vaistais-tepalu.
Tada masažas. Tada galvos taškų spaudinėjimas. Tada 6 adatėles (ryt vakare išsiimsiu). Ir galiausiai pratimų kaklui ir rankai- namų darbai. Valandą laiko užtrukom su viskuo.
Mano kieme nei vienas neturi draugų. Mažė apskritai nelabai turi. Dičkiai tai su klasiokais kur išeina, vakar vienas prie ežero, šiandien panašu, kad sinusitas, šiandien kita prie ežero - rašė, kad mėšlungis traukia koją... Didysis po traumos ežere prieš jau gal 6 metus nebelipa į jokį vandenį , nenori, mol
. O kai vasarą dauguma draugų ar stovyklose, ar kelionėse, ar sodybose/pas senelius, tai būna liūdna. Tada - tik ekranai. Ir ką aš besakyčiau, kad kuo nors protingesniu užsiimtų - beprasmis burnos aušinimas. Dėl to, kad man nereikėtų nieko organizuoti ir galėčiau tiesiog patinginiaut, reikia kartais jiem ką nors suorganizuot
.
Liniuka visa vandens spalvyne .