METŲ mezginiai

Mačiau jau šiandien žmonių su kaukėm viešose vietose. Tik neaišku, ar čia tie, kurie nenori susirgti, ar tie, kurie jau serga    .

Nesistebiu, kad plinta, nes sergantys niekur neprivalo izoliuotis ir pan. Kai aš registravausi testui, nustebau, kad viskas taip paprastai, o kai paklausiau, ar bent su kauke man ateiti, pasakė:"Galit". Va taip va. Tai mes neseniai prasirgom, ko gero, 5/6, tyrėsi 3/5, o oficialiai sirgau tik aš. Sūnui prasidėjo sloga, nesureikšminom, su ja ir vaikščiojo, nes argi jį sustabdysi, užsikabliavęs ant sporto klubo. Ko gero, kad iš ten ir parsinešė kažką, nes 2 draugeliai, kur kartu vaikšto, apsirgo irgi. Po poros dienų vyrui sloga nei iš šio nei iš to prasidėjo. O tada po dienos ir man. Buvo netikėta, nes nebuvo, kur peršalti. Bet maža ką -pagalvojau, kad nuo vyrukų užsikrėčiau. Paskui truputį gerklę, truputį kaulus laužyt ėmė, lyg temperatūra kilo, nes šaltis krėtė. Įkaldavau Ibupromo, ir vėl gerai. Tik pora naktų pabusdavau šlaputėlė. O kai kokioj 3ar 4 dienoj dingo kvapas ir skonis, va tada ir sugalvojau paskutinį namie turimą testą išnaudoti. Teigiamas . Kitä rytą užsiregistravau pas gydytoją ir testui, teigiamas. Pasakojau ir apie vyrus, dar ir dičkiui panašūs simptomai, kaip man su gerkle ir temperatūra, tik be pojūčių dingimo jam šįkart. Bet iš esmės net nerekomendavo testuotis, nes, tipo, kam. Izoliuotis nereikia ir pan.Tai kadangi aš taip ir nepasiskiepijau, norėjau oficialaus patvirtinimo vien dėl Covid pažymėjimo, jeigu jo prireiktų. 2 vyrukus nusiunčiau kitą dieną testuotis, bet jų jau neigiami buvo, nes jau beveik sveiki ir buvo. Dičkis nenorėjo to nosin kišimo, nėjo, bet namie ir prasėdėjo, pasveiko. Jis su vyru skiepyti. Mažei tik lyg gerklę pamaudė. Dičkei nieko. 

Viskas būtų gana lengvai, bet viską man išbalansavo, nes sutapo su mm, dideliu patirtu stresu ir dar tas covid. Gal 4 dienas po pasveikimo buvau tokioj duobėj, kad baisu. Supratau, kaip žmonės nusižudo, nes ničniekas nebuvo miela, niekas nepadėjo - nei sodas, nei darbas, nei paprastai malonūs dalykai. Tik gulėti ir nolifinti. Blogai ir fiziškai, nes nuolatinis širdies virpėjimas, spaudimas, ir morališkai, nes nesuprantu, kas čia vyksta. Kai pagaliau dašilo, kad gali būti covid pasekmė, pasigoolinau, jau palengvėjo. Deja, fiziniai simptomai tęsiasi, iš vienos išklausytos paskaitos diagnozavau sau, kad antinksčių veikla išsibalansavo, skydliaukė (tą ir tyrimas rodo) ir kortizolis pjauna mane... Papirkau vitaminų, magnio, neurorubino, blogiausiam atvejui turiu raminamųjų  .

Žodžiu, aš esu ir stipriausia (nes daugiausia vežu), ir silpniausia šeimos grandis, nes sunkiausiai susergu...  Buvo taip nekaip, kad nenorėjau net verkt čia su detalėm. Tik Limit privačiai pasidejavau, palengvėjo. Kapstausi.

Restar, čia va dabar tau taip, visai neseniai?

Užuojauta  

per tuos visokius š fizinius negalavimus, įtarčiau, kad ir aš pasirgau dar kartą. Kažkada čia pavasarį buvo užklupę kažkokie lengvi lyg ir peršalimo simptomai. Bet nelabai kreipiau dėmesio, o vat pasekmės tai nervina. Nu nes kažin ar čia jos būtų vis dar lapkričio mėn sirgimo.... nėra labai blogai, kaip kad Restar pasakoja, bet erzina. Hormonai vėl disbalanse, kvapai išsiderino, smegenų rūkas paaštrėjo...galima būtų aišku, amžiui viską nurašyt   bet nesinori

Restar, te dar kartą   tikėkimės pavyks kažkaip atsistatyt

Grįžau į doros (mezgimo) kelią  

Ai, ir apturėjau emocinį šoką-artimoj aplinkoj ilgalaikiai šeimyniniai santykiai panašu kad nutrūko.... visiškai iš jų nesitikėjau, ir dėl to labai liūdna. Bet tokiais atvejais kažkokiu kitokiu kampu pamatai saviškiais

Restar   Baisi liga tas kovidas ir joks čia ne gripas. 

Sugalvojau atsinaujinti kvepalus. Su kreminės berniuku ieškojom panašių į mano mylimus ir niekaip neradom. Visi vienodai nekvepia Sunku bus išsirinkti įtariu.

Jep, neseniai. Joninių savaitgalis - juodoji skylė  .

Aš jau rimčiau pradėjau domėtis dalykais, susijusiais su autoimininiais reikalais, apie tai ir paskaita buvo. Nors daugiausia finale apie papildus išėjo, bet suprantu, kad viskas ten susiję - mityba-uždegimas-pralaidus žarnynas-reikiamų medžiagų nepasisavinimas ir užburtas ratas... Tavo vietoje, tai aš drąsiau pabandyčiau AIP pasidomėti ir kažką prisitaikyti dėl savijautos gerinimo. Mane stabdo tik tai, kad negaliu tik savim rūpintis ir dar kokiu 1 asmeniu šalia, o kai visiems gamint, tai perdaug problematiška. Bet bent kažkiek atsisakyti kai ko, ar kką pavartoti - galiu. Bus gal vis geriau negu nieko.

Gydytoja patarė anksčiau pas endokrinologę nueit, aha  . Liepos 8 d. Pirmas mokamas vizitas galimas 09.14. Pirmas nemokamas -10.25  . Pažiūrėsiu po atostogų. Kartais netikėtai atsiranda laisvų vietų anksčiau. Arba užsiregistruosiu lapkričiui  .

liniuka primine, kaip ir as  spontaniskai  nuejau  kvepalu  rinktis, o kai     supratau, kodel  man jie visi vienodai JOKIE,  tai juokas sueme, kad moteriske    po covido  sugalvojo eit  kvepalu pirkt

Ai, Katuk, dėl pokyčių artimoj aplinkoj  . Paliečia jie visą šeimą . Va, dabar nuvažiavus pas brolį braškių dar pora valandų prie viryklės sukojausi. Ir sau, ir jam valgyt teko daryt . Ir kasdien kalbėtis tenka   jau virš metų, o iki skyrybų max 1 kartą pe savaitę. 

Kvepalai - neįsivaizduoju net, kokie patiktų dabar, brandžiam amžiuje. Kai daug skraidžiau, ta turėjau progos oro uostuose maltis bei laiiko rinktis. Ilgiausiai truko meilė Elisabeth Arden Green tea ir YSL In love again. Svarbiausia, kad rinktis kvapus toks nedėkingas dalykas - tuoj nosis paklaiksta, negali be pertraukos iki pergalingos pabaigos viską uostyt iš eilės... Užtat neturiu nieko. Gal dar mėginukuose iš Occitane ko nors likę, kaimynė pašefuodavo, tai tokie bent jau nepretenzingi buvo, kai labai užsimanydavau kvepėti.

Man reikėtų baigti bliuskę+siūlą šiandien ryt. Ir kokią kojinę kelionei pradėt gal. O gal net nebandyt, nes pernai nemezgiau, užpernai irgi turbūt. Bet kas žino, ar norėsiu šiemet, ar ne .

Restar, kažkaip tyliai prasirgai, net nežinojau, arba praleidau kažką. Ta psichologinė būsena tai labai pažįstama, o kai rudenį sirgau korona, po jos irgi buvo labai paūmėjus.

Vakar apie 20 val buvau Lidle. Vaikštau - ir staiga kžakoks ūžesys, kuris vis smarkėja. Darausi, gal kokia įranga grindis plauna. Bet aplink nieko nematyti - žmonės paprastais vežimėliais  važinėja ir tų žmonių ne taip jau daug. Paskui jau iš vis vos ne dundėti pradėjo lyg kas per stogą važinėtų. Jau pradėjau prisiminti, kaip Latvijoje maxima sugriuvo kažkada. Paskui žvilgsnis nuklydo į kitą parduotuvės galą - žiūriu tamsu languose. Ogi pasirodo  baisi liūtis prasidėjus.

Balionai ir palaikymai, kam reik morališkai. 

Vakar kelionė virš 730 km. Vašuva-Torunė-Kaunas. Gerai, kad dviese vairavom, nes ten kad ir geri keliai, bet siauri ir ribojami greičiai. Waze iš karto rašo 500 km- 6 val 20 min. Taip ir būna. Arba ilgiau. Bet viskas sėkmingai, laimingai, tik nuovargis. Pakeliui užmačiau idealią vietą atostogoms su vyru 🥰 . Eisiu ieškot nakvynių kainų. 

Sveikos,

Ilgai miegojau, 9 val +, tada ilgai gulėjau su pusryčiais lovoje, pavaikščiojau ir netyčia suvokiau, kad viskas beveik normalu, pabudau ne nuo širdies virpėjimo  . 

Lėtai ir tingiai pasavaitgaliausim sode, o tada jau pakuosimės ir nersim į nuotykius. Jau net truputį laukiu. 

Restar džiaugiuosi, kad atsigauni - ir savijauta, ir nuotaika .

Gal kokie magnetiniai laukai ar slėgiai veikia. Ketvirtadienį vos neužmigau mašinoj prie šviesoforo   grįžus pasnaudžiau saldžiai, ir šiom dienom tiksliau naktim, miegu po 9-10 valandų labai ramiai, ir dieną vis kažkokia prisnūdus jaučiuosi.

Užsiimu ravėjimu   tokia meditacija...tik kodėl negalėtų kultūriniai augalai taip augti, kaip piktžolės  

Kas gero auga pas tave, Katuk? Aš va, brokoliais (net 3 yra) ir lapiniais kopūstais (net 2 ) galiu pasidžiaugti, nusipjausim prieš išvažiuodami brokolius. Lapiniai džiugins iki sezono pabaigos. Žirnių dar teks paragauti, kai grįšim -jau nebe. Cukinijos tik užsimezgę, nupiepę kažkokios. Labiausiai krapai ir petražolės džiugina, nuolat naudojami. Šiltnamyje buvo agurkų, bet dabar nespėjo vėl priaugti. Pomidorus nupurkšim nuo grybinių ligų, teks peržegnot ir palik porai savaičių. Pernai labai gaila buvo juos per patį derėjimą palikt. Šiemet toli iki nokimo, lapai tik bujoja.