Aš su grafke mezgu pynes. Man taip patogiausia
Nusikeli, o po to grąžini atgal ant virbalo prieš išmezgant akis?
Niuma, kokiam spektaklyje buvai?
Aš pabaigiau savo margąjį. Vakar. Netgi permezgiau nugaros gabaliuką, kur labai spalvos labai išsišoko. Išskalbus patįso ir gal netgi patinka. Dar nežinau iki galo kokį užsegimą darysiu. Buvo mintis užtrauktuką siūt, bet gerai, kad pirma išskalbiau, Dabar galvoju, gal ne. O šiaip gera, kad pabaigiau, net jei ir nenešiosiu. Buvo spalvų terapija. Ypač kol nebuvau užstrigusi ties rankovėm.
Jurgitak taio, nusikeliu paskuu grąžinu atgal
Niuma, kokiam spektaklyje buvai?
Žemė. Kauno dramos teatre.
Aš tokių didelių pynių nemezgu, kad reiktų pagalbos. Man greičiau iškart susikaitaliot akis ant to pačio virbalo ir tiesiog megzt.
Rytas
Kaip jum šita žiemos pasaka ? Atsikasėt?
Prieštaringi jausmai tokie... gražu, kol nereikia niekur važiuot. Ar eit
ketvirtadienį planuoji tikrint LT pusę, kaip susitvarkė su stichija ir tikiuosi pati su ja kažkaip susitvarkyt sėkmingai
snigo, sninga, sninga....Aš ir šiaip žiemos nemėgstu, o dabar jau užpypino kasdienis atsikasinėjimas iš po pusnių, sniego pilnos parkavimo vietos, nevalyti, pusnyse paskendę šaligatviai ...Gerai,kad šnd niekur nereikia važiuoti, o kaip vyras nusikas iki reikiamo taško, baisu ir pagalvoti..
Gražu, jei pro langą žiūrėti..
Bet, kai taip sninga, galvoju, kad gal ir man reikia bent vieną kepurę turėti? Niuma, kaip ten tos tavo kepurės numegztos, kas per pynė-kasa, kaip mezgama?
Sveikos,
man graži žiemą per langą . Ir šiaip faina paklampoti būna, kai yra ūpo. Džiaugiuosi, kad nereikia kasdien niekur važiuoti. Bet reikės kažkaip iki treniruotės nusigaut. Mūsų kiemą ilgas, dar į kalnelį reikia užvažiuot. ir kur ten auto statyt, kai tokioj apleistoj aikštelėj statydavau, niekas jos tikrai nevalo...
Apie pynes - mano situacija žodis žodin kaip Katuko. Net kai esu mezgus biškį mandresnes kažkada - vis tiek be pagalbinių mezgu. Perdaug laiko suvalgo .
Mano mezginių fronte nieko naujo - baigus kojines dukrai, vėl iš naujo anytai pradėjau. Ryte vieną baigiau, vakare pradėsiu kitą. Ir, manau, iki Kalėdų tik tuo ir užsimsiu. Ramina tas pastovumas ir iššūkių nebuvimas . Pritaikiau mozaikinį mezgimą biškį močiutei
.
Oj aš šian kapsčiausi lėtai bet atsikapsčiau iki darbo. Sunkiausia buvo darbo aikštelėj pasistatyt nes pusnys konkrečiai. Nu kažkaip su prabuksavimais su yotubo filmukų patirtim atsiminta pasistačiau. Tikiuosi išvažiuosiu kažkaip
Nu bent jau važiuodama nesijaučiau balta varna nieks už lėtą važiavimą nepypė