Qqute, faina, kad drąsi esi. Mano pirmi metai vairavimo irgi buvo baisiai sniegingi. Ypatumai išvažiavimo iš kiemo, kai negali prasilenkt, į statų kalnelį užkilimas ir staigus posūkis, darbo kieme parkavimo ypatumai irgi pagerinti. Tai paskui niekur nebebuvo baisu .
Nusprendžiau nevažiuoti į treniruotę. Nefaina buvo nusivalyt nuo savo mašinos kalną sniego ir išvažiuot (bandyt), kai kaimynės (mama su dukra) kasė sniegą. Tai pasiskolinau ir aš, pakasiau. Be to, praiėjau kiemus iki rimtesnės gatvelės - pusiaukelėje užskersavęs buksavo vyrukas... Tai galvoju, kam man ta rizika, laukt, kol jis išvažiuos. Paskui neaišku, kur prie sporto statyti auto, nes prie bendrabučių sakė net nevažiuot, o kur aš statydavau - jeigu ir pastatyčiau, tai paskui per miškelį brist iki kelių reikėtų....
Nugarai tai nepatiko toks sportas, bet pailsėjus gal dar pakasiu. Arba vyrą siųsiu. tas tai atsipūtęs - dirba, važiuot niekur neketina, tai nerūpi jam .