METŲ mezginiai

Nu va, išsimiegojau kaip žmogus . Pabudau tai 7, išgėriau savo tabletę, nuėjau pas nykštukus ir atgal į lovą. Galvojau nebeužmigsiu, bet nuovargis priveikė,  10 atsibudau kaip agurčikas . Šiandien megsiu pagaliau   . Galvoju, ar čia nuo ardymo apačios pradėt, ar taip ją palikt kol kas ir nusimegzt rankoves. Pirmyn megzt smagiau, nei atgal .

Kacumotos kraščiuko nelabai mačiau, nes labiau girdėjau apie baigtą aną gražuolį, kur per kugelį mezgė. Tai aš labiau laukiu ano parodymo ir ne kraščiuko .

katuk, net suintrigavai su tuo skaitymo malonumo nužudymu. Išsiplėsk, kai turėsi ūpo   . Nes pas mane niekas nieko nežudo, o banguoja noras skaityt arba megzt, kartais abu sutampa, tai nors persiplėšk, bet jau seniai beskaičiau megzdama, reikia ypatingos knygos ir ypač lengvo mezginio su plotais lygaus rašto ir nesudėtingo siūlo.

MsuM - open office dirbat? Tie tvartai, kaip aš vadinu, didžiausia nesąmonė intravertams... Gerai, kad nebūtina visą laiką taip kankintis.

Nu va, išsimiegojau kaip žmogus . Pabudau tai 7, išgėriau savo tabletę, nuėjau pas nykštukus ir atgal į lovą. Galvojau nebeužmigsiu, bet nuovargis priveikė,  10 atsibudau kaip agurčikas . Šiandien megsiu pagaliau   . Galvoju, ar čia nuo ardymo apačios pradėt, ar taip ją palikt kol kas ir nusimegzt rankoves. Pirmyn megzt smagiau, nei atgal .

Kacumotos kraščiuko nelabai mačiau, nes labiau girdėjau apie baigtą aną gražuolį, kur per kugelį mezgė. Tai aš labiau laukiu ano parodymo ir ne kraščiuko .

katuk, net suintrigavai su tuo skaitymo malonumo nužudymu. Išsiplėsk, kai turėsi ūpo   . Nes pas mane niekas nieko nežudo, o banguoja noras skaityt arba megzt, kartais abu sutampa, tai nors persiplėšk, bet jau seniai beskaičiau megzdama, reikia ypatingos knygos ir ypač lengvo mezginio su plotais lygaus rašto ir nesudėtingo siūlo.

MsuM - open office dirbat? Tie tvartai, kaip aš vadinu, didžiausia nesąmonė intravertams... Gerai, kad nebūtina visą laiką taip kankintis.

As tai nesuprantu, kaip galima ir skaityt ir megzt vienu metu    reiktu ismokt tada galeciau mokytis megzdama   

Jooo... mane tas open office taip isblasko, garsai is visus sklinda, visi eina kalbina veiksmas vyksta  grynai isbalamutina galva man, vakar per pietus ejau i parkavimo aiksteles gala atsisedau ant bordiuro ir skaiciau knyga, kad tik ne duok dieve niekas nerastu ir nepradetu kalbet      ​ 

aš galiu ramiai jei mezgu lygiu raštu bet puslapius vartyt nervina, galėtų kas stovėt ir vartyt kol aš mezgu skaitydama

Aš jau 19 metų tokio tipo ofise dirbu. Kai sėdim 8se vienam 'kambary. Visi kalbam ir dar skirtingom kalbom. Ir dar kolegas girdim už sienų, nes durų nėra. Vienas sėdi už nugaros garsiakalbis balbatūnas, pastoviai su ausinėm, tai automatiškai dar garsiau kalba. Net ir aš džiaugiuos, kai jam nuotolinis būna, nes atrodo, šiaip jau pripratus prie pastovsus triukšmo tiek darbe, tiek namie. 

Niuma, būna ofisų, kur tikrai ne 8 vienoj erdvėj... Girdėjau, kad kai kur tokiose erdvėse žmonės kaip tik ne bendrauja (nors tipo, vienas iš motyvų, kad būtų geresnė komunikacija), o susirašinėja, vietoj to, kad prieitų...

Aš sėdėjau tik tokiam kabinete, kur 5 žmonės vienoj erdvėj ir dar visi draugai buvom. kai reikėdavo rimtai dirbti - turėdavau ausines, kad nuo visko atsiribočiau.

uoj pas mus dabar vien naujoku 14 priejo    tai musu turbut gal siandien +40 sedi    ​ 

Tai būna ir daugiau, dar kaip didelį benefitą pateikia, kai išvis darbo vieta nefiksuota - mol, atėjęs ryte atsisėsi, kur rasi laisvą vietą. Aišku, žmonės yra gudrūs ir pamažu vis tiek nsusitovi tos vietos arba ateia anksčiau, kad į "savo" vietą atsisėstų. Moksliniai  tyrimai prieštarauja tokioms nesąmonėms, nu bet mada dabar tokia ir, aišku, verslui patogu sutaupyti. Tokiu būdu gali įrengti mažiau darbo vietų nei žmonių, nes vis tiek dalis serga arba komandiruotėje ar atostogose, o kai fiksuota vieta žmogui, tai ir būna nenaudojama... Visko aš prisižiūriu, prisiklausau, kai kuriose itin gerai skambančiose įmonėse, kurios lyg ir rūpinasi darbuotojais, bet dirba tvartuose - be galo daug sergančių depresija, pvz... . Vieniems tinka būtų mažu straigteliu dideliam organizme, o kitiems norisi laisvės, kūrybiškumo ir pan. Va dėl to aš dievinu savo darbą. Nes nieks man neaiškina, ką ir kaip turiu daryt. Jeigu reikia - pasiklausiu. Aišku, yra būtinų, nusistovėjusių darbų, bet vis reikia kažką išradinėt naujo. bent jau naują būdą, kaip prikviest į tą pačią veiklą , bet ir naujų pas mus potvynis .

Skaitymo nužudymas   skamba žiauriau, nei yra iš tikrųjų. Ir ne kartą jau rašiau. Trumpai: regėjimas, apšvietimas, negalėjimas susikaupti (kartais dėl paskutinio kaltas nuobodus turinys). Visa tai skaitymą paverčia kankyne, o ne malonumu. Akinius turiu, jie veikia   bet jei nepatogioj vietoj atsisėdi, kai prieblanda, kai galvą reik užkelt, kad matytum, tai ilgai nepaskaitysi. O dar kai ne itin įdomu, tai pagaunu save mintim visai kažkur kitur klajojant, o ne knygos istorijoj. 

dalykinę literatūrą skaičiau seniai. Na, mano darbe buvo nemažai skaitymo, bet kai tikslas kitas, tai ir procesas kitoks. Beje, paskutiniam darbe vienoj erdvėj buvom 9iese, neskaitant viršininko už amžinai atidarytų durų. Bet kažkaip man pavykdavo atsiriboti nuo erzelio, net ir be ausinių. Labiau pavargdavau mokykloj, su 30 besikeičiančių gan triukšmingų jaunuolių   nu nes jau ten atsiribot nė mintis nekildavo.

Ai, turbūt tam atsiribojimui padėdavo ir pertvaros ant darbo stalų. Vistiek šiokį tokį intymumą sukuria, o ir garsas ne taip sklinda

Na, mes šiuo metų prie vieno stalo sėdim 8. Su kitais skyriais- sienų pertvaros arba be durų ir per lubas eina garsai, arba už stiklinių durų atskirti- čia jau max ptivatumas . Pvz, pro mus beveik visas aukštas vaikšto prie spausdintuvo. Tai vienišas tikrai nesijauti. Ir tyloj nesijauti, nes kai pirkimai/pardavimai, visuomet kažkeliese kalbam vienu metu. 

Kolegei gripas.

Mano savijauta pobjaurė. Prisigėriau vaistų, laukiu, kol galvą nustos skaudėt. 

Kaziukas. Turbūt neisiu. Neturiu jokio konkretaus tikslo/noro, o būti tarp žmonių kažko irgi šiuo metu netraukia. Matom ir iš mano noro kokiam minimytui   tris beveik savaites prakiurksojau ir niekur nesiveržiau. 

qqte, tave ir virbalus kažkurią dieną sapnavau   susitikom Bige, sakai, kad neši virbalus į taisyklą. Rodai, o tas valas suplyšęs, pasudalinęs į daug vielučių. Nu plę, sakau, tai kaip tu taip mezgi   ir sakiau, kad jei nepataisys, nepergyventum, nes turiu dar vienus   tai va-nepergyvenk ir ramiai megzk su jais ​ 

Geras. Net įdomi pasidarė o būna virbalų taisyklų  ​