Aš pati, kadangi praktiškai vieną ligą težinojau-anginą-tai prisimenu tik kliedesius su aukšta temperatūra 
todėl jei ir buvo koks ritualas, tai galėjau ir sapnu palaikyt. O jau kai tempa nukrisdavo, tai knygas skaitydavau be perstojo. Apskritai būdavau viena, visi darbuose ir mokyklose.
Kai jau buvau paauglė, mama išvžiavo į sanatoriją, o man kažkoks peties sąnario uždegimas buvo. Tai gydytoja sako, ai, mamos nėr, tai neik į mokyklą dvi savaites
Limit, rimtai, nu labai fainas prisiminimas 
Nu ir dar vieną patiekalą kurio pakęst negalėjau-plaktą kiaušinienę bet kaip ji te iškepdavo kad skystis atsiskyręs būdavo.Nu tas šlykštus reikalas.
Tokią kiaušinienę- į ją pienas pilamas, kad skystis būtų mažai būnant kepdavo tik dėdė, mamos sesers vyras. Dar svogūnų laiškų įpjaustydavo. Man pati skaniausia kiaušinienė.
Mums mama taures statydavo ant nugaros. O daugiau net nežinau.
Man irgi ta kiaušinienė su skysčiu labai skani Kažkada bandžiau tokią kept, bet nebuvo tokia gera kaip mamos.
tas skystis atsiskirdavo nes perkepta jinai ir tiek
realiai aš su pienu dabar pati kepu, reik labai laiku nukelt nuo ugnies, ir neišsiskiria ten niekas
Man mėgstamiausias tas skystis buvo. Jis susidaro, kai pieno perdaug pripili. Jeigu ne perdaug - nesusidaro.
Parsivežiau akinius ir nuo saulės naujus pirkau, vasarai pasiruošus.
aš neištaikau gerų akinių nuo saulės, vis arba per tamsūs arba visai per šviesūs pasitaiko, turiu daba dvejus per tamsius, ir vienus subraižytus per šviesius
Nežinau, kokius pirkau - buvo jau tamsu. Man bent kokia apsauga akims, nes jau ašaroju juodai be apsaugų. Tikiuosi kad bus geri 
, rinkom gi pagal grožį, kurio aš nelabai suprantu .
Aš vasarą rinkaus rinkaus salone akinius nuo saulės... prisifotkinau, visi gražūs...ir likau su senukais iš Rimi
Problema jau matyt tame, kad reiktų abiejų funkcijų viename-dioptrijų ir apsaugos nuo saulės. Vyras tada pirko uždedamus ant akinių. Sakė, amžiaus atradimas.
Vaikščiojant mano regėjimas geras, nebent skaitymui pajūry reikia nuo saulės su dioptrijom. Oi, buvau įsigudrinus dvejus susidėti, kai labai reikėjo Kroatijoj 
. Na, čia gal sekants levelis bus, su kitais akiniais gal.
Mano vaikai irgi kažkokių sirgimo tradicijų neturi.
Pati iš savo vaikystės irgi nelabai turiu. Šiaip vaikas tai labai mažai sirgau, paskui paauglystėje buvo metas, kai anginos net po pora kartų per metus prigriebdavo. Tai kaip ir katukui būdavo iki 40 laipsnių temperatūra, gulėdavau paslika. Vienas prisiminimas, kaip per naujųjų sutikimą sirgau. Buvau kaime, nes atostogos buvo. Guliu lovoj. O namiškiai tv žiūri, naujametes laidas. Atrodo lyg nieko, kol guliu, galvoju atsisėsiu pažiūrėti ir aš. Tai kai tik atsisėdu tai taip ir atsigulu atgal. Kitas prisiminimas, kaip sirgau vasarą per pačią šienapjūtę. Irgi guliu paslika. O teta atvežė saldainių, tokių bombonkių su meškučiais ir davė man. O nuo anginos skonis pasikeitę, viskas šlykštu. Tai tų saldainių daugiau gyvenime negalėjau valgyt.
O savo vaikus tai labai daug gydžiau visokiais kompresais ir kitomis procedūromis. Pvz. kojų kaitinimu. Kai dar gyvenom bendrabuty, vonios neturėjom, tai imdavau tokią nemažą vonelę su dviem rankenom, ten pildavau karštą vandenį ir sustatydavau vaikus, kiek jų sirgdavo tuo metu (na tuo metu dar tik tris turėjom, be yra nuotraukų, kur ir visi trys sumerkti). Didesni atsisėsdavo ant vaikiškos taburetės, mažesni stovėdavo. Dar apgaubdavau kuo sugalvojus, kad geriau iškaistų. Labai juokingai viskas atrodydavo, tai esam prifotkine daug tų kojų kaitinimų. Todėl vartant to laiko albumus, gali pagalvoti, kad tas kojų kaitinimas, koks mūsų šeimos ritualas. Tai va tokia menama tradicija buvo.
Kiaušinienė kiaušiniene, bet ar kas esat valgę krekenų? Bent jau mano kaime taip vadindavo. Kai karvė apsiveršiuoja, kokias tris dienas iš jos pieno galima iškepti kažką panašaus į kiaušinienę. Tik iš pieno. Ir skonis panašus į tos pieniškos kiaušinienės. Būdavo tokį metalinį nemažą dubenį pripila ir pakiša pečiun, o po to valgydavom.
Nu jooo krekenos man vienam bjsurumo lygy su ta skysta kiaušiniene...aš iš viso kaip koks ne kaimo vaikas. Atsimenu parnešdavo pieno ką tik melžto, perkošdavo ir iš kart gert duodavo. O man baisiau ti šilto šviežio tvartu dar kvepiančio pieno tai tik ta skysta kiaušinienė ir krekenos. O va normaliai atšaldytas pienas labai puikiai ein. Ir dabar neatsisakyčiau. Su batonu ir obuoliene
Jooo, krekenys buvo... nemėgau, fe. Kaip ir kiaulės smegenų. Apskritai, šviežia mėsa baisiai neskani. Kaimynai tai ateidavo su bliūdu kraujo pasisemt. Kažką ten virdavo. Brrr... net dabar prisiminus purto nuo šitų prisiminų.
O vat rūkyti lašinukai
