Labas,
vakar bandžiau megzti lūžinėdama, tada nušvito protas, kad galiu eit ir miegot nesikankinus, net seriją per vidurį kažkur išjungiau, spratus, kad nieko nebegirdžiu, bet... laiku prisiminiau, kad salyklas su kmynais užplikyti, raugas pamaitintas, o duona nemaišyta. Greituoju būdu užmaišiau, kad ryte galėčiau išsikepti ir ėjau gulti pirma iš šeimos - biškį po 23 val. Tai lyg ir išsimiegojus atsikėliau, iškepiau duoną iš ryto, pasidariau humuso puslitriuką, skardą avinžirnių su prieskoniais apkepiau, tada dar pyragėlį pašoviau tuo pačiu į orkaitę - buvo likę įdaro nuo sūrio pyrago sūnui, bus vėl, tik mažesnis jau.
Vakar vyras ir masažiuką nugarai neblogą padarė, bet šiadien vėl sunku sėdėt, skauda pečius...
Saulėlydžio kokios fainos fotkės iš Italijos
. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai ir mes su vyru galėsim sau leisti vienudu pakeliauti - ir lėšų tam turėsim, ir pakankamai sveiki būsim.
O Katukas, tikiuosi, kad po šios kelionės praregės - ir paklaus savęs, o kodėl aš tik dabar pradėjau keliauti? Ir pasileis nuo grandinės
.