

Tokia netipinė užklasinė veikla, faina vyrukams pamatyti visokių filmavimo užkulisių. Jaučiu, labai savim didžiuojasi . Gal ir uždirba dar kokį euriuką?
Vakar dukra paklausė, ar jau numezgiau draugei bepirštes, nes nori ryt dovanoti... Tai vietoj ėjimo miegoti - pradėjau antrą, jau ir pirmą buvau pametus, ir siūlus... Pradėti prieš vidurnaktį po audringos dienos itališku pradėjimu ant pagalbinio siūlo vąšeliu reiškė, kad pavyko ... iš trečio karto... Žodžiu gegužė - durnizmų mėnuo mano gyvenime, vakar prisiminiau savo prisidirbimus su visokiais vaikų reikalais (pamiršimus) ir supratau, kad kalendoriaus didelio regimoj vietoj ir neturiu . reikia ieškoti, nes susimausiu garantuotai. Svarbiausia, kad pinigai jau visur visi pervesti, tai baisiausia nenuvesti/nenuvežti kažkur ar nepasiimti, nes koncertai, išvykos, stovyklos ir pan...
Kas atsitiko? Kur visos dingusios kelintą dieną??
Vakar pavažinėjau tėvus po kapinės,tėčiui darosi suėtinga gerą pusdienį vairuoti,o ir aš nebenoriu jo ilgesnių kelionių,dėmesys jau nebe tas...
Bet kai šalta naktimis,vakar rytą sušaliau kaip ciucis...ir atsibodo langus kasrytą gremžti antrą savaitę..
Praeitą savaitgalį buvau Vilniuje,sakuros nužydėjusios, o vakar vienam savo krašto kaime mačiau dar ne visiškai prasiskleidusias.
Nemezgu..arba dirbu,arba skaitau..
Aha ramu čia. Matyt visos saule džiaugiasi, nors ir be šilumos.
Aš vakar mamą kapinėse lankiau, kaip tik ir tėčio du metai buvo. Paskui dar pas brolį pasisvečiavom.
O šiandien aplink namus pasitvarkėm. Dar buvom filharmonijoje koncerte, Vivaldžio Metų laikai. Labai patiko. Net mano kompanjonai neburbėjo
Vis dar nemezgu.
Oo, Vivaldis... žiema berods yr jėgiškiausias. Toks energijos užtaisas.
Aš ką-namai, reikalai... ir čia tik pradžia visos savaitės intensyvo.
Vakar šiaip teko pasivaikščiot Vilniaus senamiesty. Nu ne prasčiau nei Turinas. Rūmų gal ir nėr, bet gatvytės labai mielos. Ir šiaip visokių smagumų širdžių džiuginančių nutiko. Asmeniškų
mezgimas kažkur 15tam plane
Sveikos,
Vivaldžio metų laikus labai klausiau, kai dvynių laukiausi . Labai patikdavo.
Geriausia mamos diena - pusę dienos su studijų laikų kambarioke po Vilnių pasišlaistyt. Šen pasėdėjom, ten pasėdėjom, pasivaikščiojom, į "Angelų takais" seansą nuėjom, prasiėjom, pastovėjom ant kampo, negalėdamos išsiskirt, tada nuėjom dar į kavinę, o paskui ant kito kampo kol atsiglėbesčiavom . Surezgėm planą, kad reikia varyt į Prancūziją ( ši draugė Airijoj gyvena ~ 20 metų), o ram reikia prigriebt trečią kambariokę, kuri kelionių agentūroje dirbusi
. Tai grįžau betemstant
. Geriausia mamos diena ever
. Buvom nulėkę ir vyro mamos pasveikinti.
Megzt nebuvo kada.
Vyras per naktį, paskui kartu dar dieną ir dabar kartu su kito vaiko mama kurpiame gal 4 lapų raštą ČMM. Karo kirvis iškastas nuo praeitos savaitės, nes jaučiu didelę neteisybę 2iejų vaikų atžvilgiu. Nežinau, ar ką laimėsim, nemėgstu kovoti, bet čia panašu, kad reikia pastovėti už savo ir kitą vaiką.
Niuma - tai ir nenuėjot visi, jei niekas neprieštaravo?
Liniuka - o kaip su ranka reikalai? Ar pagerėjo?
VilmaK - su tais orais tokioj mažoj Lietuvoj tikrai būna nustebimų. Aš šeštadienį užsimerkiau į visas prognozes ir sukišau į žemę šilnamyje gal 20 pomidorų. Gyvens, tai gyvens, nelėksiu ir žvakių nedeginsiu, kai sykį dariau gegužės vidury, kai snigti pradėjo . Iki -5 ramiai atlaikydavo šiltnamis, jau šią savatę ir atšilimas turi būt. Aš sėju kovo 16 dažniausiai pomidorus, sodinu per mamos dieną, bet sąlygos tokios, kad vis tiek pertįsta iki sodinimo... Neturiu kur vėsiai šviesiai laikyt, būna balkone, kur prikaista labai. Dalis liko namie, jeigu ką - atsodinsiu. Aktinidijos tai apšalusiom viršūnėlėm sode.