Aš vis dar Amerikos Psichopatą ir T (aut.V. Pelevin) skaitau. Nesvarbu, kad vieną pernai metais pradėjus, kitą- šįmet. Bet moku taip Ai, ir Įpročio galia. Irgi nuo pernai 😁
Liniuka, nugriuvau ir nesikeliu. Fantastika.
Sveikos,
Matau, kad pasigedot.
Kažkaip, kai kurį laiką patyli, pasidaro labai sunku vėl įsijungti į diskusiją. Atrodo nėra kaip pradėt
Šią savaitę atostogauju Esu pas tėvus. Paskutiniu metu nieko Seniai taip buvo, kad per atostogas neturėčiau mezginio.
Buvimas pas tėvus man tylos ir apmąstymų laikas. O tėvų namai su tėvo tvarka - stabilizuojantis ir drausminantis veiksnys. Pavyksta palaikyti pakankamai gerą dienos režimą, tvarkingi namai drausmina mano pačios netvarką. Specialiai nejungiu kompo, telefone minimaliai peržvelgiu, ką noriu. Truputį paskaitau knygas. Mama dabar man nebesutrikdo mano būsenos savo kalbomis ir teisimu, o tėvas dirba savo darbus ir duoda man laisvę. Keista tai patirti bent senatvėje:) Anksčiau kiek ilgiau pabuvus pas tėvus visa išsiderinus išvažiuodavau.
Vieną dieną aplankiau tetą kaime, kitą dieną pas uošvius buvau nuvažiavus.
Dabar antrą dieną plaunu užuolaidas ir valau langus. Jų čia galybė. Nors name tik 4 kambariai, iš kurių 3 nedidukai, langų yra 6 pusantriniai( kaip su balkono durim), 4 mažesni ( kaip balkono duris atmetus) ir dar 5 mažesni ( kaip balkono durų stiklas ar nestandartiniai)
Atostogos tik savaitę, didesnis gabalas laukia rugpjūtį.
Kerpena, sveika sugrįžus Balansas ir harmonija labai smagiai pasijautė iš tavo žodžių 🥰
Kerpena . Netikėta, kad kai kurie blogi dalykai ( mamos liga) pakeičia dalykus į gera (tavo savijautą). Tegu tavo apmąstymai būna šviesūs
. O čia užeiti galima bet kada, be įžangų, su bet kokiom mintim. Kiekvienai galioja.
Eilinį kartą įsitikinau, kad geriausiai jaučiuosi, kai blogas oras, lyja. Tada man daug aiškiau, ką veikti, kur save padėti. Džiuginau vakar pilvus visų. Šiandien, aišku, vėl nauja diena - vėl viskas iš pradžių. Panašu, kad ir dičkis grįš likusiai vasarai namo. Aš perdaug galvoju ir įsivaizduoju . Viskas finale nebūna taip blogai, kaip prisigalvoju
.

Suprantu Restar del lietingo oro

Kalnu nenoriu, noriu lietuviskos juros

Dar liudna, kad dienos ir vel trumpes

Restar, ar tu skaitai prancuziskai? As atostogoms 'taupau' 'Là où chantent les écrevisses' (yra ir filmas; nezinau, ar isversta i LT kalba) ir Obamienes naujausia knyga, pirksiu e-variantus, turiu skaitykle. Is ne itin senai skaitytu dar Joel Dicker visi romanai labai patiko. Dabar Steve Jobs skaitau kaip poterius pries miega, bet nerekomenduoju.
Šiuo metu neskaitau. Gal reikėtų. Bet kad aš senovinė - neturiu jokių skaityklių, tai tik popierines skaitau. Nelabai ir domiuosi, ką tie prancūzai gero parašo dabar. Turbūt iš prancūzų kultūros centro bibliotekos galima būtų imti knygas, bet irgi nesu buvus nuo studijų laikų....
Ką rekomenduotum gal, pasidomėčiau , gal būtų sveika smegenis pakrutint, jaunystę prisimint.

Oi, as irgi senovine. Vyras mano skaitykle pasigriebe, kai sekmadieni vaziavome i baseina atsigaivinti. Jo kolega nemazai knygu e-formatu perleido. Tai labai dejavo, kad 'Oi, skaityti popierine knyga ir e-varianta - ne tas pats... ne tas pats.'. Bet kelionese, atostogu metu (kai neatostogauji namie) - nepamainomas dalykas.
Ka rekomenduociau? Emile Zola

Is siuolaikiniu, tai man minetasis Joel Dicker labai patinka (pagal kilme sveicaras, lyg 1974m. gimimo, jei nemaisau, knygas raso, o nekepa; bet pazistu keleta 'skaitovu', kuriems jis neitiko). David Foenkinos, bien sûre, bet jis uzsimarinaves savo stiliuje. Pradzioje labai 'veza', po to pradeda uzknisti. Bet labai prancuziskas

Yra kam patinka Amelie Nothomb, man ne, nors turime didziaja dali jos knygu

Daugiau tai nezinau... Lietuviskai jau seniai ka skaitau, tai stilius neitinka, tai vertimas

'Là où chantent les écrevisses' yra amerikietiskas kurinys. Paraziau fr pavadinima, nes nezinau nei originalaus, nei ar kurinys isverstas i lt kalba. Man ja rekomendavo zmogus, kurio skaitymo skonis man itin tinka, tai del to ir 'taupau' atostogom

Ai, tai čia ta, kur gieda vėžiai? Skaičiau lietuviškai. Istorija gerai užsukta, bet mano akim, pervertinta gerokai. Daug labiau džiugina skaitymas, kai ne tik istorija įdomi, bet ir parašyta gerai. Labai mano skonio yra Fredriko Backmano ( švedas) knygos. Tiesiog įsimylėjusi subtilų humorą ir rašymo stilių.
Zola tai ne tik skaitytas kadaise, bet ir pamirštas jau, galėčiau iš naujo skaityt kaip neskaitytą : D.
Beje, klausimas visoms skaitytojoms - ar nejaučiat, kad sunkiau dėmesį sukoncentruot skaitymui? Pastaruoju metu man kažkaip ryškokai tas pasijuto. Tai mintį pametu, skaitau po kelis kartus sakinį ar pastraipą, tai nepajaičiu, kaip telefonas rankoj... Sunkoka kažkaip įsitraukt labai giliai. Tai kaip vaikams skaityt kokį Altorių šesėlyje, Radvilą našlaitėlį ir kitus lietuvių literatūros privalomus kūrinius, kai ta realybė tokia tolima ir neaktuali, o vaikai jau gerokai kitokie...
Ta pati

Man skaitant sunku susikoncetruoti tuomet, kai knyga 'neveza'. Bet jei patinka, galiu ikristi ir dingti is gyvenimo keliom parom. As labai mazai TV ziuriu ar siaip filmu, bet knygos man reiskia poilsi ir dideli dziaugsma.
Vyras irgi skaitovas, vaikai nelabai

Restar, aš senai tą pastebėjus, kad net ne knygas, o elementarius straipsnius neperskaitau iki galo.
'Greito vartojimo kultūros pasekmė'. Taip sau diagnozavau