O priemonių/prietaisų daug reik? Tom juostom.
Smagu, kad skaito jaunimas.
Realiai ne. Pieštuko, liniuotės, ir kažko kur ataudus užsivynioji. Tai vieną galą prie stalo pririši, kitą prie savęs ir audi. Metmenis ant pieštuko atsiskirt galima. Bet man nugara greit apie save duoda žinot. Tai klaustuko poza sunkoka... Turiu skietelį, tai pieštuko nebereik ir šaudyklę. Dabar dar bandau pasigamint staklytes 🤭 kad lengviau būtų. Nereiktų kelnių nusimaudinėt kai kur išeini. 🤣🤣🤣
Galima su kortelėm vytines juostas vyti. Galima su skietu rinktines ar austines, galima pintines. Šiaip įdomu pats procesas ir tas spalvų maišymasis, persipynimas.
Va va, aš su kortelėm vytinę turiu nebaigtą, o kokią dar bandžiau - nebepamenu... Nu šaunuolė, tai ne svajonės jau, o besipildanti realybė! Štai kam siūlai . Aš tai pažakardint verčiau kokią smulkmę norėsiu žiemop. Gal net sau kojines nusimarginsiu. Įkvėpei su savo juostom
.
Smagu KOL dar skaito jaunimas . Tai tol ir džiaugiuosi, paskui būna visaip..
Nežudyk strazdo giesmininko esu skaičiusi kažkada seniai, tikrai žinau, kad patiko, tik nieko nepamenu, norėtųsi kada pakartot .
Tiko turimi virbalai ar pirkai Vilniuje visgi? Ką planuoji megzti?
Aš kai įveiksiu nors vieną knygą, tada pajudinsiu kojines, o tada reikia nuvažiuot iki darbo atsispausdint aprašymą, noriu pradėti šitą: https://www.ravelry....y/robinia-light. Aišku, pirmiau reikėtų mėginuką prasimegzt, pasižiūrėti ar atitinka tankumas turimų siūlų, o tai jau prisisvaigus apie rusvai pieniškaibaltą megztuką rudeniui.
Pusę bliūdelio aviečių sukapojau, kurias buvau paruošusi orkaitėje gaminamam ryžiui pudingui vaikams , reikia eiti dar ištraukti iš kibirėlio ir perrinkti...
Niuma, kas atsitiko? Ir bendraamžius, ir dar jaunesnius... Skauda širdį net einant man savo gatve kaskart, pridėliota žvakučių pakelėj, kur birželį motociklininkas žuvo, influenceris... Mes kaip tik pro šalį važiavom po įvykio...
Susitikau su dukterėčia, prapliurpėm palei Nerį vaikščiodamos, paskui sėdėdamos iki kol lynot ir temt pradėjo. Kai esu veiksme - jokiom durnom mintim laiko nėra, ačiū Dievui .
Oi, Niuma, užjaučiu, liūdni tokie susidūrimai su gyvenimu/mirtimi. Mane žiauriai erzina vieno artimo, senjorų amžiaus, žmogaus, nesibaigiantys pareiškimai, va "mūsų amžiuje" tos ar anos ligos... kas kart lyg spjūvis į veidą, tiems jauniems ar net vaikams, per anksti išėjusiems. O šiaip jau labos🌞 Vis dar atostogaujam, jei prieš tai buvusį laiką apskritai galima vadinti atostogomis. Atarėme 10 dienų LT be atokvėpio ir prisėdimo. Po 2-jų metu pauzės aplankėme ir susitikome su krūva žmonių... Taip sakant keitėsi ir miestai, ir veidai... Tik grįžus puolėme ūkį aptampyti, nes ryt dičkis švęs savo 18-jį. Jau dabar laukiu rudens atostogų, sakiau bus tik tyla, jūra ir sauna,bent keletui dienų.