METŲ mezginiai

Labas, 

Niuma, jau iš ne vieno panašiai girdžiu ir galvoju, kad... geriau gal pasidžiaugsiu gyvenimu net neskaičius. Gavau per darbo kalėdinį apsikeitimą knygomis, nunešiau kolegei paskaityt, taip ir stovi darbe. Nenoriu parsinešt    . Bijau aš jos, nenoriu svetimų gyvenimų sloguman pasinert. Kaip tik knygose, filmuose labiau ieškau įkvėpimo, grožio. 

Po kelių vakarų su knyga, mezginiu ant sofos, jau nugara cypia, net tas telefonas neištiesino .

Po minčių apie mokyklą, šįryt pabudus spie kalėdines dovanas ėmiau galvot   ​ . Reikia užsirašyt, ką sugalvojau, kol neužmiršau.

Labas

Bet Niuma, parašyta tai gražiai. Knyga ta. 

Man asmeniškai ji nebuvo jau tokia sunki. Gal per mažai įsijaučiau   ar per mažai jautri. Taip, tas aprašytas gyvenimas tikrai protu sunkiai suvokiamas, bet rašytojas labai meistriškai tai perteikia. Ir viena tikrai labai graži ir verta dėmesio linija yra-draugystė.

Aš rekomenduočiau perskaityt. Vien kad suvoktum, kokį gražų gyvenimą pats gyveni. Arba koks tavo gyvenimas yra mažas..

Nors gal ypatingai jautriems ir nereikia. Bet jiems apskritai daugelio knygų skaityt nereik.

Ir beje, pirma pusė knygos apskritai nuobodoka.

Katukai, tikrai taip.

Dėl to skaitydama nustebau, kad draugė taip stipriai sureagavo. Nors ji gal dar kitaip žiūri/priima, nes ir pati šiek tiek rašo. 

Man dabar iš eilės dvi paturbintos knygos buvo- Amerikietiškas psichopatas ir Mažas gyvenimas per liepos mėn. Kai šiaip iš viso retai, mažai skaitau. Tai kažkiek jautriau gal.

O be to- neatmeskim, kad tris sūnus auginu, tai ir nenorėdama pradedi kažką tapatint. 

Grįžau vėl prie mezginio. Bet galvoju šiandien iš mamos pasiimsiu lietuvės rašytojos vieną knygą, kurią jai dovanojau. 

Niuma, kaip "neskaitanti", tai daug skaitai . Stora tas mažas gyvenimas. Man tai dėmesio koncentracijos problemos... Turiu vieną storą, tikrai neblogą knygą, bet, jaučiu, kad mesiu, demoralizuoja mane tas storumas, be to, labai daug detalių, nors istorija, jaučiu, įdomi būtų, knyga neblogai "suskaityta" bibliotekoje, bet niekaip neįsivažiuoju. Kam kankintis... Nebėra privalomo skaitymo gyvenime jau .

Aš beskaitydama knygą apie itin jautrius asmenis supratau, kodėl negaliu baigti labai gerų ne grožinių knygų - jos per daug mane stimuliuoja, įaudrina, tai išeina savisauga - sustoti. Žinau, kad baisiai gera knyga, o negaliu toliau skaityt. Tas pats su ta knyga apie itin jautrius asmenis . 

Kraunuosi siūlus, siunčiuosi filmų - sode gali lyt . Beje, pagal Katuko rekomendaciją (dėkui ​ ) pradėjau "Jaunuosius slaugytojus", grynai, kas man patinka - 6 dešimtmetis, fainas.

Restar, čia po metų laiko neskaitymo. Paskutinė knyga buvo Petro Imperatorė II, karo pradžioj  ir tas žiaurus suvokimas, kad per tiek amžių tos tautos mentalitetas nei per nago juodymą nepasikeitė. 

Na ir kažkokie skaitiniai tarpiniai apie mitybas, paauglius, disciplinas, kuri nei viena neperskaityta iki galo. 

Gal matėt kokiais mezgimo krepšiais Lidlas prekiauja. Gali susikraut didžiulį projektą su įvairių spalvų siūlais, Peršviečiamu viršumi, sus skylutėmis sūlui prakišti . Ir su daug visokiausių kišenių. Man kaip kišenių fanei tai labiausiai patiko. Gal tik gruozdas toks. Dažnaisuia nereikia tokio didelio,. Bet kokioms atostogoms su dideliu mezginiu važiuojant labai tiktų.

Nemačiau, ale tokius - didelius, spalvotus- tik tu, Kerpena, ir mezgi . Ar čia tas krepšys motyvaciją megzt budina? Jau atostogos tau?

Aš vieną rytą "paslydau" ant tų išparduodamų šilkinių skarelių.... Parsinešiau šiandien, būsiu prabangi moteris . Gal ir Kalėdoms kam padovanosiu, jeigu nebus gaila .

Mes tik į sodą - ir lietus. Jungsiuosi, matyt, serialą.

Taip ramiai lyja  

Ryroj žadam su kolege iki kokio miško pavažiuot.

Ieškausi kineziterapeuto, reikia kažką su nugara daryt, neurologė liepė būtinai. Bet sunku rast, norisi, kad ir vieta būtų patogi, ir atsiliepimai geri, ir kaina ne kosmosas. Kol kas lyg ir ties ostiomedica apsistojau. Ir dar reikia riešams reabilitacijos. Apsiskambinau valdiškas poliklinikas, tai anksčiausia spaliui Teks turbūt irgi privačiai ieškotis.

Apie knygas kalbant, tai man po Bėgantis paskui aitvarą, Tūkstantis saulių skaisčių buvo tas dėkingumo jausmas, kad gimiau čia, o ne ten. 

Rastinėnų miško naujienos - 2 pakirmiję baravykai, keli raudonviršiai, bliūdelis voveruškų ir puskibiris gervuogių . Praeitom savaitēm buvo po kibirą voveruškų. Vazone mano saulėgrąža apvytus, agurkuose sausa, panašu, kad nebūta čia to lietaus, kur Vilniuje pliaupė.

Kažką daryt su nugara - tai tiesiog daryt pastoviai visokias mankštas, visaip judėt. Ar ten, kur tu vaikštai sportuot nėra, ar kaina kosminė? Be galo mano patiko tos Ingos Muntianaitės paskaita, kurios Judesio namuose sportuoji. Pavadinime buvo apie nugaros skausmus, bet ji taip holistiškai į viską žiūri, tiek daug sveiko proto, charizmatiška tokia, likau sužavėta. Sveikatos draudimas kineziterapeuto nepadengia? Aš pas ją eičiau, jei tik galėčiau.

Tai kad jinai pati net nežinau ar turi treniruotes, nesu jos mačius.

O skauda man viršutinę nugaros dalį, turbūt nuo to ir krūtinkaulį. Ir pečių vis pasikartojantys skausmai greičiausia nuo didelio raumenų disbalanso. Noriu rast gerą specialistą. Vieną žinau, bet jis tik su sportininkais dirba.

Draudimą turiu, bet jis nedėkingas tokioms paslaugoms. Rudenį naują imsiu su sveikatinimu, ten jau bus daugiau galimybių.

Restar, jau atostogos. Vakar baigiau darbus. Šiandien kaip tik siūlus žiūrinėjau, ieškodama ką atostogoms pasiimti. Krepšio nepirkau. Ir taip pilni namai jų.

Ir dar, užbaigiau tokią kepurę, kurios kelios eilutės buvo likę, o jau nežinia kiek stovėjo užmiesta.

Buvom grybauti. Per tris valandas pora saujų umėdžių... O tokie gražūs miškai. Na bent jau gryname ore pabuvau. Gariūnai vis dar uždaryti, smilksta gaisras, tai ratais teko pasivažinėt. Rytoj į darbą matyt irgi teks per aplinkui važiuot.