Diena su pievomis, gaminimu, trupučiu bibliotekos patvarkymo... Paklausiau kelis podkastus, megztelėjau, išbandžiau kavą su mastika (prieš metus parsivežiau iš Graikijos ir vis gulėjo neprapakuota).
Esu laiminga, kad vis nauji augalai žydi, kad įvaldžiau naują šešėliavimo techniką, kad vis dar mokausi, ir kad po savaitės - atostogos!!!
Pynę 5x5 persukau per du kartus, kad minkštesnė būtų, patiko.
Pavalgeme Fabuose, labai patiko, dekui uz rekomendacija. Siek tiek pergyvenau del aplinkos, nes nezinojau ko tiketis. Pasakiau, kad valgysime Cernobilio serialo 'arrondissemente', tai visiems tiko. Padavejas labai gerai patare ir net pritaike meniu (kur matyta, kad 4 patiekalus patiektu po 0.25 porcijos
). Aplinka postsovietine, bet kadangi tik as zinau, kas tai yra, tai likusiems neuzkliuvo. Sale nedidele, su pechiuku mesai kepti. Vyras sake, kad jam ir aplinka, ir maistas primena Argentina
Visgi identifikavome du trukumus : negalejima atsiskaityti banko korta ir desertu pasirinkima vienas is vieno.
Geriausia vieta Fabijoniškėse. O dar kai žinai istoriją. Dabar jau tikrasis savininkas armėnas nekepa šašlų, bet iki koronos niekam kitam šio darbo nepatikėdavo. Salės ten yra 4. Dvi privatiems vakarėliams. Mėsa niekada ten nenuvylė.
Restar, ačiū, bet nesiklaidink-iš esmės viskas pas mane gerai. Čia ta visiems žinoma tiesa-viskas mūsų galvoje. Man tiesiog per daug veiksmų ir nesugebu susidėliot prioritetų. Ir kartais atrodo, jog esu kažkoks visų galų meistras, be manęs negali apseiti nei vienas reikalas, o jeigu bandau nusibrėžt ribas, kažkokie pykčiai atsiranda. Ir dar atrodo, jog taip dabar visada ir bus, tai apima neviltis.
Veiksmų tikrai per daug, daiktų per daug, žmonių per daug, minčių irgi per daug. Va iš čia ir chaosas..
Mezgiau jau vakar. Nes užkniso. Mečiau visą bardaką ir pasėdėjau prie teliko. Ką rodė-nežinau, taip ir nesugebėjau susikaupt ties vaizdu 
Labas rytas 
20230814_094312.jpg 232,89KB
0 Parsiųsta kartų
vakar stebėjau nuostabų rugpjūčio dangų su krintančiomis žvaigždėmis 
Taip gera, tokia šilta šilta naktis... Bet tuoj užklysta mintis, kad tuoj, visai jau tuoj baigsis vasara..
paskaičiau apie vargus, pakliūnant pas gyd.specialistus..Ir tai Vilniuje..Jūs net neįsivaizduojate, kas darosi provincijoje..Gali tau įkrist nors rastigalis, tarkim, kokiuose mano gimtuose Mažeikiuose, nebus kas išima.. Teks vykti į Šiaulius ar Klaipėdą...Už 80-120 km..Jei nebus kas nuveža, tai gal nuveš 'greitukė'..bet ji neparveš..taip va..
Prisiskaičiau, kaip ten miteriškėm baisiai būna prieš/ per menopauzės laikotarpį, tai optimistiškai viliuosi, kad gal man nebus TAIP baisiai, kaip kokiam 30 proc moterų. Vakar vyro sesę išklausinėjau, jai gana nuosaikiai viskas ( 6 m vyresnė), tai gal kaip nors prasisuksiu ramiau ur aš. Nuotaikų kaita su tuo labai susijusi, bet jeigu tik tiek dar būtų, tai dzin
.
Restar, tik neskaityk pasisakymų soc. tinkluose.. Nes ten,ko gero, rašo tik labai pajautrintos asmenybės.
Čia taip, iš patirties sakau,nes tenka raminti tas prisiskaičiusias ir jau pasaulio pabaigos belaukiančias..
Bus kažkaip. Bet dabar yra ir medikamentų, jei reikia, ir požiūris į prastai besijaučiančią gerokai kitoks,nei prieš kokius 30 metų.
Taip, tai gal nėra pats komfortiškiausias etapas, bet ir ne klaikiausias tai jau tikrai.
Juk pagalvojus, išgyvenai nėštumus, gimdymus, mažų vaikų keliamus rūpesčius, tai ko dabar gąsčiotiis šito periodo...
man lyg užeina noras kažką megzti..Bet ką? didelio nieko nenoriu, nes nežinia, kada baigsiu pradėjusi.. Būtų gerai kokios kojinės, ypač paskaičius, kaip jūs mezgate jas..Bet kad ničniekam jų nereikia.. 
Gal imti narplioti kokią staltiesę? 
Noras kažką megzti pas mane kas antri metai virsta arba nerta, arba megzta kuo paprastesnio rašto skara. Lygutukė didžiulė melsva alpakytės skara ir dukrai įtiko (14 metų cenzūra YRA RIMTA).
Katuk, net MATAU šnypštamezgį!!!
vilmak, realijos liūdnos dėl medicinos privažiuojamumo. Vilniuje su draudimu ar tiesiog už pinigus specialistas prieinamas gana greitai.
Vieni savaitės ilgio mokslai ryt baigsis. Patinka man vis namų darbų apturėti!
nu, tai nors už pinigus galima.
o provincijoje, nei taip nėra..
O visuomeninio transporto bemaž nebėra Lietuvoje( Akmenės meras kažkada aiškino, kad, norint iš Akmenės nuvykti konsultacjon į Vilnių visuomeniniu transportu, žmogus turėtų iš vakaro nuvažiuoti, permiegoti viešbutyje, tada pasikonsultuoti, tada grįžti vėl nebėra kuo, tai vėl-į viešbutį, o 3-os dienos ryte jau namo, į Akmenę)..
Mes irgi nuvažiavę į kaimą tą patį girdim. Išeina į pensiją miestelio daktaras, tai reiškia visos šeimos gydytojo paslaugos persikelia į rajono centrą. Prieiti sunku, visas 2-3 lygis tik dideliuose miestuose. Panašu valdininkai iš savo ministerijų snapo toliau neiškiša.
Buvom grybauti, pagaliau patenkinau savo grybų alkį. Du kibirus kazlėkų ir lepšių prisirinkom. Gaila tik, kad sukirmijusių labai daug teko palikti.
Aš irgi pradedu norėt megzt. Galvoju gal kokį moheriuką, kad rankos nevargtų 
Sveikos. Grįžau iš darbostogų pajūry. Pagreitintai, nes mažius pas močiutę buvo sukarščiavęs, bet pasirodė, kad ryte jau sveikas. Bet kadangi vakar nusprendžiau ir informavau 3 paauglius, kad šiandien grįšim namo, tai nieko ir nebekeičiau. Ryt turėsiu laisvą (tik bus turbūt, kaip daugumai -au -au -au: sutvarkiau, paskalbiau, sulanksčiau, pagaminau.....)
Grįžtant visą kelią pradirbau- arba telefonu, arba Gytis skaitė darbinius laiškus, o aš jam diktavau, ką atrašinėt. Sakė, niekaip nesuprantu, kaip tu viską atsimeni ir sugalvoji, kam ką rašyt. Praktika
Mezgu. Patinka. Šiek tiek keista, nes kiaurų nemėgėja megzt, bet kitaip siūlas neatsiskleistų:
received_1721598114959568.jpeg 427,95KB
0 Parsiųsta kartų
O aš šiandien iškepiau tortą (dukra gražiai paprašė išleistuvėms iš darbo) ir pasirašiau CV 
Galvoju, kaip po atostogų su paaugliais grįžt į miego režimą. Lengvai nesigauna
Šiandien kažkokia patalynių skalbimų, keitimų diena gavosi. Ryte- Palangoj, tai tuo pačiu ir namie grįžus pasikeičiau.
Tylios Žolinės. Pasveikinau dukterėčią su gimtadieniu. Pasimaudėm Gėlos ežere. Akys ant kaktos išsivertė, pamačius žmonių kiekį, bet finale nebuvo taip blogai, visai galima ir nuošaliau įsitaisyti, platus krantas, visi kažkodėl ant saulės smėlyje įsitaisę, o pavėsyje po pušimis mums vietos sočiai palikę . Tik į vasaros pabaigą pradėjau ja mėgautis ir branginti besibaigiančias jos dieneles.
Vėl be jokio mezginio. Atostogos. Planuojam dar ką nors smagaus.
Katuk, aš maždaug taip ir įsivaizdavau, kad viskas verda galvoj. Paprastai vis tiek tam kokios nors priežastys būna. Bet smagu, kad bent 2iem reikalais sumažėjo, po šiandien gal ir daugiau .
VilmaK - tai aš paskaitau, kaip baisiai būna ir pasakau sau, kad man jau taip nebus . O šiaip - nėra lengva taikytis ir su mažais pokyčiais, kurie neišvengiamai yra ne į gera. Reikia laiko tai įsisąmoninti, priimti, o tada vėl atrasti gyvenimą naujomis sąlygomis
