Būdavo stovyklos ir licėjuj, ir VU bent keliose mūsiškis dalyvavęs. Net specialiai paklausiau, jokių gėrimų nebuvo.
Labai laukiu kitų čiurlionių, olaiviškas sužavėjo 
Olaiva, pasiridyk. 
Ar kur nors ne dalyviai gali pamatyti tuos čiurlionius?
Dėl fuksų stovyklų tai turbūt visaip būna. Visų neatsimenu, bet vyresniąją dukrą pati vežiau, jai patiko. O jauniausias sūnus labai aktyvus studentų veiklose, tai pats prie organizatorių prisidėdavo. Kažkaip nesusidarė įspūdis, kad ten nugėrimai.
šiandien padirbėjau fiziškais, su tėvu molį vežėmės iš kaimo. Pasiteisina teorija, kad fizinis krūvis gerina nuotaiką. Blogiausiai, kad ta nuotaika dažniausiai ir neleidžia imtis to fizinio krūvio savo valia.. 
Mano vakar fizinis veiksmas buvo - virš 5 val Vilniaus Ikejoj. Prieš tai - su savo 3 vyrais 150 kg svorio katilo įsinešimas į namą.
Vietoj treniruotės, kurią atšaukiau, nes visai nieko nebespėjam 🤐
Aš vakar vyro nesulaukdama žolę nusipjoviau, irgi buvo gerai fizinis krūvis po visos dienos prasėdėjimo. Tai prie kompo, tai prie mezginio. Neatsimenu, kada buvau pjovus, vis vyrai (dažniausiai vyro brolis) pjauna.
Norinčios pamatyti Čiurlionius galit jungtis prie grupės FB Mezgam Kartu Čiurlionį. Nemanau, kad bus 778 megztiniai, kiek yra narių grupėje 
. Tai nieko tokio, jeigu dar pora įlįs pasmalsauti . Arba Instagrame pasekit @KNitomanija. Bet ten ne visi yra, tai ne visi pasirodo. Jau man reikia baigt durnių voliot ir šiadien grįžus namo imtis mezgimo, o tai nespėsiu paskui iki visų organizuojamų veiklų . Kartais kyla perfekcionistiškas noras permegzti į tikrai man gražų. Bet nemanau, kad tiek sudurniuosiu. Teks nuolankiai susitaikyt su savo netobulumu. O megzt geriau ką nors kito, kad ir spalvoto, bet realiai labiau nešiotino. Nu arba Žemaitę .
Dėl gėrimų/negėrimų, gal kartais geriau mažiau žinot ir nesinervuot. Aš tai šiaip baisiai naivi, nematau to savo aplinkoje, bet garantuota, kad visur būna visko, kiek tenka kur netyčia nugirst. Ir VU, ir VJG. Kažkiek pasukant temą - esu pakraupus apie atsiskleidžiančius narkomanijos mąstus tarp paauglių. Va čia tai žiauriai baisu. Ir koks bebūtum protingas tėvas, kokius sąmoningus vaikus turėtum, niekas nėra apsaugotas realiai... Kažkam plaukioja dideli pinigai, kad policija realiai nelabai tuo užsiima...
Apie ką Smalsutė pasisakyt norėjo?
3 dienas pasimatavom gyvenimą be vaikų. Visai ir nieko, ypač, jai su jais gali beveik kasdien susisiekti. Sužinai naujienas, o nereikia nei auklėt, nei valgyt daryt, nei pyktis . Šiandien jau pasimatysim su 1, ryt grįš antra, šeštadienį parsivešim trečią. Realiai gerai visaip, tik vus reikia prisitaikyt.
Dar noriu kažką nuveikti (ne namie), patirti per likusias atostogas, nes nuo rugpjūčio galo kai nersiu į veiklas, tai išnirsiu vėl birželį realiai...Bet nusugalvoju, ko norėt, kad ir įspūdžių būtų ir daug neišsileist. Teoriškai lyg prie jūros kur norėčiau, bet net nežinau, koks oras bus, dar Ščiūro rago pažintinis takas sąraše. Daugiau nesugalvoju nieko, nebent tas pačias vietas seniai lankytas vėl apsukt. Labai patiko kažkada Katuko rekomenduotas safaris prie Anykščių. Mestelkit kokių idėjų, please 
, jeigu kur fainai buvot. Kad užaugusiems vaikams tiktų, nors nežinau, kas norės kartu.
Apie ką Smalsutė pasisakyt norėjo?
Apie Kerpenos molį. 
Formulavau, formulavau ir teko metus kompą važiuoti dukrai akinių rėmelių rinkti. Gi susirokavom, kad jau mokslo metai ant nosies, o akinių ant nosies rugsėjo pirmajai gali dar ir nebūti, jei greituoju būdu dabar neužsakysim. "Vos" kokios penkios optikos apeitos ir tik porą kartelių apėmusi neviltis, kad rodos ne dukrai, o mums su vyru tų akinių labiau reikia, bet pa-ga-liau – akiniai bus, savininkė bent kol kas patenkinta, piniginė paploninta proto ribose, namuose taika ir ramybė. 
O kas dėl molio, tai nusistebėjau, ką Kerpena ketina su juo veikti, bet toliau beformuluodama pradėjau įtarti, kad gal ne taip būsiu supratusi – gal jį ne parsivežė, o išvežė. 
Kažkokios susivėlusios mintys. Nuo rytojaus tiesa oficialiai atostogauju, tai gal pavyks kiek "susišukuoti". Gal net mezginį kokį užsiveisti, nes per pastarąsias kelias stresines savaites labai pasijautė jo trūkumas, tik nei jėgų, nei nuotaikos nebuvo kam nors ramiai kūrybiškai pradėti.
Man dar dvi darbo dienos ir paskui 2,5 savaitės kraustymųsi ir įsikūrimo.
Nesklandumų pilna.
Nekokybiškų darbų ir net gautų baldų yra. Reikalų dėl kokybės - aškinimosi daug. Ar rasiu kur teisybę - nežinau.
Gerai, kad vyras namie. Padedam vienas kitam.
Dabar 2 d prie jūros išlupau iš įtemto grafiko, nes Emilis pirmą kartą šįmet tik atvažiavo. Dičkiai likę namie pakuot ir pervežinėt dalį daiktų.
Kažkaip bus (paskutinių metų mano mantra 😁 ).
Niuma, nuostabu, kad tarp plėšymųsi tarp reikalų randi laiko atokvėpiui .
Smalsute - tai kur išsirinkot? Mes visi akiniuočiai.paprastai išsirenkam ten, kur nueinam, kad toliau nereikėtų važiuoti ir kęsti rinkimosi procedūros:).
O kokie tau stresai vasarą?
Aha, aš Kerpenos postą skaitydama perskaičiau labiau apie fizinio krūvio teikiamą gėrį. Tai kur tą molį dėsit?
Namie siaubingai miegojau su n prabudimų, vartymosi, porąsyk kėliausi...
spėju, molis kokiai krosniai paremontuoti reikalingas?
Aš ir vienintelę priežastį tokią sugalvojau. Įdomu, ar dar tai vyksta šiais laikais? Esu mačiusi vaikystėje.
Sveikos
Jaučiuos tinginė fiziškai nieko nedirbanti. Sporto klube buvau, tai nors tiek pajudėjau. Buvo kelios savaitės iškritę be sporto, tai ir pečiai akmeniniai, ir nugarą, ir galvą skauda. Labai aiškiai suvokiau, kad man privaloma mankšta.
Niuma, šaunuolė, kad sklandžiai pavyktų išspręsti viską.
Dukrą irgi užsiregistravau patikrai Fielmann. Žinau, kad reiks keist, su šitais akiniais jau metus, išklypę. Bet vargau akių gydytoją rast. Jos akių gydytoja išėjo į pensiją, jos klinikoj nėra, užregistravau pas rekomenduotą. Nu tai mes 300 laukiančios eilėj. 
Padėjo apsispręsti, kad man ir optikos gydytoja tiks. Akinius visad daraus Fielmann, brangoka, bet man pasiteisina. Bandžiau kažkada keist, blogi ir rėmeliai buvo, ir aptarnavimas, grįžau.
Olaivos Čiurlionį ir man pamatyt smalsu. Vakar kaip tik tapybos mokytojai pasakojau apie šitą akciją. Planuoju Čiurlionio paveikslą kurį pakopijuoti. Mokytoja ragina kopijuoti žymius dailininkus ir jų darbus, galima daug išmokti bandant stilių pakartoti. Bet eilėj mano Čiurlionis. Dabar nugalėjo Indros Grušaitės, noriu jos ežerą nusitapyt ir namie turėt. Jos tapyba tokia preciziška ir nereali, aš krapštukė alpstu kaip labai mano skonio.
Ant virbalų viskozė su blizgiukais. Nuostabus oras, po pietų jaučiu dėsiu mezginį į rankinuką ir varysiu kur nors su gražiu vaizdu pamegzt.
