METŲ mezginiai

Pakaifavau mezgėjų brunče. Strimagalviais ruošiausi, nes reikėjo duoną užsiminkyt, plaukus išsidžiovint, mezginių ir likučių pasiimt, Barborą užsisakyt ir 10.05 iš namų išeit. Nespėjau, tai vyras nuvežė ir mane, ir kaimynę. Bet palikau telefoną . Tai pabuvau čia ir dabar, nežinodama, kiek valandų, išėjau paskutinė . Iki šiol esu sujaudinta, nes gavau iš vienos nuostabios mezgėjos siuvinėtą pakabuką. Buvau jos klaususi, ar galima užsisakyti, tai atnešė ir padovanojo. Būčiau nesugalvojusi, ką užsisakyt, o gavau ir labai patinka. O tas širdies gerumas  .

Pora nereikalingų babinaičių padovanojau, tik tiek spėjau rast, ko negaila, 5 kamuoliukus 3-ijų rūšių parsinešiau. Nuostabi diena. Nes vakar buvau tokia nusikalus, kad galvojau - nieko nebenorėsiu....Dabar vėl noras daug naujų mezginių . 

Vyro megztuko siūlgalius brunče sukaišiau, užmerkiau, reiks pablokuot. Kaip koks kalnas nuo kupros nusirito, nors ir patiko jį megzti.

Papasakok, kokie mezgiminiai norai ištiko?

Aš labai lėtai galvoju  

Mano diena tokia visko po biškį. Netyčia nuklysta į kažkokią nedidukę meno mugę prie rotušės, papirkta dvi fainos vazos (aha,dar mažai ) užeita irgi netyčia į papuošalų pardę, papirktas šventinis kuklus kaklo papuošalas su gintaru. Pasidžiaugta šeimos šuniuku pagerta skanutės kavos. Apsiprekinta gausiai promo, tada netyčia įsigytas lauko vazonas gigantas. Pasėta keletas žalumynų. 

Dabar reik kažką sugalvot į tą vazoną,kokią kompoziciją noriu matyt ir dar pasipirkt to, ką sugalvosiu. Ir dar nusipirkta svogūnų sodinukų, ryt bus sukišta.

O vat su mezgimu liūdnuva tiesiog

Keistai čia savaitgaliais - arba visos tylit kaip susitarusios, arba sunku prisivyti, kiek prirašyta.

Problemų bent jau galvojant, ką čia mielo nuveikus savaitgalį, kaip ir neturiu – šeštadienį dirbau, grįžus dar sukrapščiau jėgų namus sutvarkyti, tai šiandien vos beatsikėliau.

Dukrai draugė plaukus nudažė. Žaliai. Lopais. Pasakiau, kad į žmones su ja nebeisiu, tai kažkaip reikia bent kurį laiką tesėti (kaip tik pas gydytoją užregistruota - lydės tėtis). Vyras pagatavas situaciją skubiai taisyti pats su dažų likučiais, bet manau būtų tik dar blogiau, o rasti sekmadienio popietę kirpėją, kuri dar užsiimtų tokiomis komplikuotomis procedūromis, turbūt naivu tikėtis... Nieko apie dažus neišmanau, bet visai spalvos nuimti turbūt neįmanoma? Gal kirpėja bent kokį padoresnį spalvos perėjimą padarytų... Šiaip pedagogiška būtų palikti taip, kaip yra: pati prisidirbo – tegu gyvena su pasekmėmis, bet pačiai su tuo taip sunku susitaikyti, kodėl tie vaikai, išmyluoti iščiūčiuoti, neprotingėja...

Labos

Smalsut, tegul pati susiranda kirpėją, užsiregistruoja ir susitaria viską. Sumokėčiau aš, bet tarčiausi, ko namie iš jos dėl to noriu. Bent jau aš saviškę taip mokinu - pačiai tvarkytis su pasekmėm, galiu patart, palaikyt, bet tegul sukasi   

Aš spalvotą pyragiuką pradėjau megzt pynėm ir rombukais. Turėtų vasariška suknelė gimt. Ir jau apie kitą suknytę svajoju   

Dar spalvinau vakar paveikslą pagal skaičiukus - užmečiau tapybą, tai tokie paspalvinimai man padeda sugrįžt. Iš pradžių faina, kad nieko nereik galvot, o paskui jau norisi padaryt geriau ir spalvas labiau atrinkt ir t.t.   

Vakar sugebėjau nusipirkt tualeto dangtį (moteriškai neprofesionaliai ant lapo apsivedžiojau seną ir Senukuos matavau su tuo lapu) ir pasikeist  Labai didžiuojuos savim   

Šiandien tvarkysiuos ir dar keliausiu Kauno marių aplankyt.

Niuma mačiau klausė, ar ligoninėj, tai neguldė manęs. Paskiepijo nuo stabligės ir paleido. Tipo, jei blogės, kreipkitės. Pirmą savaitę stengiaus nelikt viena, kad jei pablogės, padėtų kas. Jau žymiai geriau, tik pavargstu greitai. Reikia laiko ir viskas bus gerai.

Pievutės laukiu  ​ 

Smalsute, kiek dukrai metų? Ar pati labai pergyvena? Kai maniškę draugė prieš 2 metus nudažė raudonai, nelygiai, tai vyras gelbėjo nudažė iki galo normaliai. Jis ir mane nudažydavo, profas . Bet mes žinojom, kad dažys, buvo sutarta. O tau netikėta buvo? Nedaryčiau didelės tragedijos, bet kaip smagią pamoką priimčiau. Ir jau tikrai neatstumčiau.

Katuk - ne tai, kad kažką konkretaus naujo sugalvojau megzt, tiesiog primaitintos akys ir siela ir didelis noras tiesiog megzt po brančo būna. Pradėjau vyrui šalikiuką iš gautų siūlų, derės prie megztinio, o kai nusibodo - pradėjau sau Stockinette longsleeve iš Drops Brushed Alpaca silk žydrą. Iš idėjų - patiko Lana Gatto Vip ir vasarinio siūlo ( pvz Drops Safran) derinys, man net melanžas patiktų, liemenę nužiūrėjau vieną labai, idėjų iš likučių. Apie dizainerę naują išgirdau sitalkina Instagram, labai gyrė viena jos modelių konstrukcijas. Mezgiau iki 1, o ryte prieš 8 atsikėlus.... iškepiau 3 pyragus ir dar katilą plovo. Dabar sode brigadininke dirbu ant kėdės atsisėdus . Gerai, kai yra kam pavadovaut .

Restar, metų 15. Pačia spalva tai ji būtų patenkinta – nėra kokia akį rėžianti neoninė, kažkoks tamsus neva pušų atspalvis. Tik kad meistrei tai buvo antras bandymas ir, kiek suprantu, mažumėlę drąsesnis už pirmąjį, tai anaiptol nedžiugina. Išvažiavo visgi abu su tėčiu į kirpyklą – nemanau, kad ras kas tuojau pat tvarkytų, bet gal bent pasikonsultuos, susitars kitam laikui. (Šiaip vyras dažymo patirties šiokios tokios, galima sakyti, irgi turi – pats kažkada jaunystėje buvo plaukus nusidažęs, bet tada dar nebuvom pažįstami, tik nuotraukose esu mačiusi ir nepraleisdavau progos paerzinti, kad į tokį net nebūčiau žiūrėjusi ). Kaip pavargau nuo tų nesibaigiančių stiliaus paieškų – prieš kokią savaitę dukra buvo užsiminusi apie naują atradimą su drabužiuose dominuojančia žalia spalva, net stiliaus pavadinimą minėjo, kuris man nieko nesako. Bet tai iki šiol ji išvis beveik nieko žalio neturėjo, rengėsi kiek tik įmanoma nuo galvos iki kojų juodai, vienintelė kitokia dar toleruojama spalva būdavo violetinė, neva kaip labiausiai atspindinti jos asmenybės tipą. Spėju planuojamas ir skubus apsiprekinimas Humanoje (jei dar liks už ką, nes kirpyklos išlaidas girdėjau tėčiui žadėjo padengti iš savų).

Bet realiai - kada kvailystes daryt, jei ne jaunystėj? O plaukai ne ranka- ataugs Aš pati (ne paauglystėj, bet studentė ir vėliau) visada keičiau spalvas, šukuosenas. 

Galvoju, kad iš žalių tiesiog pati perdažyčiau į rusvą kažkokį variantą. Bet čia kadangi pati sau visą gyvenimą dažau plaukus (išskyrus, kai buvau geltona- medaus ir ryškiai raudona- tada kirpykloj), tai didelės bėdos nematau arba dažais, arba dažančia kauke/ šampūnu.

Intensyvus savaitgalis. Mezgimo nedaug, bet pirma ankovė link pabaigos.

Mažius vis papliurpia, kad dažysis plaukus. (Galiu irgi kada nors siurprizų sulaukt). 

Viliaus šukuosena - ne mano skonio. Bet vaikščiot jam.

Gytis konservatyviausias.

Kirpėja visų mūsų ta pati, tai kai skutinėdavausi juostas skirtingas, juokaudavo, kad mamka vietoj bernų, nes jie neleidžia. 

Nuskambės keistai, bet as net norėčiau, kad manoji biški atleistų vadžias ir jaunatviškai pakvailiotų stiliaus klausimais. Nu jau tokia užkietėjusi konservatorė, net plaukų galiukai, vos ne su liniuote kerpami. Drabužiai irgi, kaip uniforma.

Nors kas liečia plaukus, aš irgi visiška nuoboda, Pirmas, ir tas pačias šviesias, sruogas padažiau, tik į ketvirtą dešimtį įkopus, plaukai trumpiausi buvo iki pečių, ir tai visi klausinėjo, ką pasidarei?! Tai tik rodo, kokia ne lanksti tuo klausimu. Na bent jau su rūbais durniuoju. Bijau, kad apskritai neturiu *savo" stiliaus. 

Labs,

Rytas keistai prasidėjo... Dideli vaikai karą žaidžia, 6 ryto kažkoks užpuolimas. Kaip šokau iš lovos. Garsai tokie lyg kažkur šiferis sproginėja. O pasirodo vadavietę šturmavo. Sprogdino, šaudė...

Faraway, aš pilnai sutinku su tavim. Ir visom kitom, kurios rašot kad negalima jaunimui dar tokių transporto priemonių. Todėl ir rašiau kad jausmai dviprasmiški. Viena tai vaiko gaila, nes mačiau kaip augo. Bet kai žinau daugiau detalių tai... Be teisių, galimai lėkė, chuliganiškai vairavo ne tik su mocu bet ir su mašina... Tokie anksčiau ar vėliau ten iškeliauja. Šį kartą jis vienas be kitų aukų. Tėvų išlepintas, viskas duota paduota.

Parsinešiau penktadienį staklytes iš darbo, kažkaip po edukacijos kaip liko taip liko. Tai reiks siūlus užmest juostai. Jau pasiilgau tos meditacijos

Aš tai amžinose paieškose  

Su plaukais tai gal 11-toj klasėj sugalvojau nusišviesint kirpčius, tiksliau tą stogą virš kaktos. Kas pamena, maždaug apie 90tuosius buvo mada suvelti ir pastatyti kirpčius. Tai va, gavosi žiauriai šviesiai, nebenorėjau,tada visokiais būdais bandžiau nuspalvint   buvo ir raudona ir žalia... sesuo vyresnė neapsikentusi mano eksperimentų, parvežė iš Kauno dažančio šampūno. Tai kol nuaugo ta vaivorykštė, plaudavau su juo. Vėliau irgi "žaidžiau" visaip kaip. Dabar jau kokį 10metį esu ten pat. 

su rūbais irgi, nu koks stilius gali būt, kai rengiesi tą, ką gauni nusipirkt. Arba turguj arba kuistuke. Mano jaunystėj devėtus rūbus rinkdavomės kaime iš ant pleduko suverstos krūvos... bet užtat rasdavau ir levis'ų, ir odinių striukų..

Ir matyt vis dar ieškau ko nors įdomesnio  

Vakr pvz nusipirkau geltoną rankinę nes buvo gražu ir nestandartiška. O šiandien jau nebežinau, ar tinka. Nu tinka iš esmės, žiūrėsim,svarbu turėt kuo pasikeist

Kas čia su geltona spalva.🫢 Mirk gyvenk reikejo geltonos piniginės. Nusipirkau. Dabar galvoju o gal neutralios kokios geriau reikėjo. Ai pasikeisiu. Vasara prabegs greit.