Katukai, Akropolis - vietoj podiumo. Ateina save parodyt
susitikimų vieta.
Rimtai? Aš galvojau, tie laikai praėjo kai buvo kone vienintelis megacentras.
Važiuodavom į akropolį kaip į ekskursiją kokią-teatrą ar pan.
Šiaip aš gan dažnai būnu akropoly. Nebūtinai aprangos reikalų- ūkio, statybos, vaistų, ten ir maisto viena didesnių pardžių. Ir pakeliui po darbo. Bet vat kažkaip apie podiumą negalvojau
Aš tai stengiuosi susipirkti, ko reikia, mažesnėse. Dar geriau ( ne visada 
) - internetu. Toje milžiniškoje Maximoje aš net pamirštu, ko atėjus. O kai neaišku, kur kas yra, tai daug žingsnių ir daug laiko. Žinoma, kai dažniau būni, tai žinai viską ir randi, ypač, jeigu reikia ko specifiško, kur tikrai kitur nėra. Žodžiu, kiekviena turim savo įpročius.
Man tik kažkada buvo šokas kiek ten vaikų per kažkurias atostogas. Maniškiai lygiai taip kaip aš nemėgsta. Laukiniai esam 
.
Aš vis dar lovoj, bet jau tuoj lipsiu, nes ir saulė nušvito 
.
storalūpių-ančiasnapių ir lietuvaičių daug.. ir daugėja..
ir su įvairių vietų implantais daugėja..
čia aš iš darbinių kontaktų sprendžiu.
bet kad rusakalbiai reikalauja kalbėt su jais rusiškai, tai irgi iš darbinių kontaktų -pritariu..
ir man pikta, kai žmogus, net nepasilabinęs pirmu sakiniu pareiškia:" по-русcки", angliškai paprastai irgi ne...jaunimas dabar jau rusų kalbos nelabai moka, tai veidukai labai nepatenkinti būna.. neseniai čia , vienai tokiai nepatenkintai bandžiau paaiškinti, kad 3 metus gyvenant, galima jau ir pramokti, tai išgirdau, kad nelabai reikia..
juokaujam su kolegom, kad gerai dar ,kad nereikia kokios urdų ar mandarinų kalbos mokėti.
o rusiškai bliaunanti "avarijon patekusi" aferistė skambino dviem mano kolegėms, "telekomunikacijų specialistas"- mano vyrui ir kaimynei. kaimynė bemaž užkibo..
Vilmak, o jūs galit atsisakyti rusiškai kalbėt? Ir viską tik lietuviškai sakyt. Tada gal ir bus reikia. Galvoju, kad tame ir problema, kad pas mus dar per daug žmonių moka rusų kalbą ir jiems problemos nėra stengtis. Apskritai, leidimas laikinai gyvent turėtų būti išduodamas po minimalaus lietuvių kalbos egzamino.
atsisakyti, žinoma,galim.bet vis tiek su pacientu reik bendrauti.. jei skubu, numoji ranka į kažkieno kaprizus, tiesiog dirbi..
jei ne tiek skubu, kartais pažaidžiam per vertėją anglų kalba. va tada ir būna veidas nepatenkintas.
bet dalis atvykusių iki šiol nei dirba, nei socialiai draustos... ir tik gal koks pusmetis, kai negirdžiu ultimatyviai išberiamo:"juk mums priklauso"..
iš kitos pusės, jei valstybė buvo sudariusi sąlygas viską gauti, tai kodėl gudriems žmonėms nesinaudoti?
nes iki visiško absurdo gi buvo prieita: pvz. nemokamos kelionės po šalį traukiniu arba nemokami tyrimai, vaistai ir registracijos pas gydytojus be eilės.. tai žmonės ir naudojosi privilegijomis.o nuo gero sunku atprasti..
Vilmak - ukrainietės čia taip?
Sportuojam su ukrainietėm. Tai šiame projekto etape - muzika tik lietuviška ir niekas neverčia, ką sako trenerė. Išties, poreikis keistis, stengtis atsiranda tik tada, kai nepatogu.
jos - Ukrainos pilietės, bet ne ukrainietės.. nes net ukrainietiškai beveik niekas nešneka.
Katukai, 'iš lankytinų objektų' Kaune - tik Akropolis ir Mega.
O Akropoly- trečiam aukšte visa salė maitinimo įstaigos puslankiu. O ties viena siena - laiptai. Jaunimėlio pamėgti. Šįmet per pietus pvz ten mokyklos ar kažko baigimo diplomus dalinosi ant tų laiptų susikūrė nemokamą šventę kažkas.
Man tas Akropolis - standartinė parduovė. Praktiškai kiekvieną darbo dieną nuo mašinos į darbą ir atgal praeinu jį skersai, nes nesmagu per garažą. O dabar uždaryta Maxima remontui, tai man stresas. Kasdien joje apsipirkdavau pakeliui namo.
Gytis su draugeliais irgi pamėgo ten važinėt kasdien.
Restar, ką veikiu... Myliu šunį. Dirbu. Skaitau. Mokausi. Nežiūriu serialų beveik. Va ir nesimezga.
Nu kokia protinga 
. O ką mokaisi, Šilinge? Sorry, kad prikibau, man viskas įdomu, gi seniai matyta.
Šiandien irgi dar lovoj šiuo metu... Oficiali atostogų pradžia. Pasiprašiau pusryčių į lovą ką tik . Įdomu, kada nusibos tingėt?
Restar, mano drfaugė po tokios pat (galvoju, kad tokios pat) operacijos kaip tavo ir tą pačią dieną darytos- tik šiandien išėjo į darbą. Turėjo mėnesį biuletenį. Mėgavosi namais, tai va tik paskutinę savaitę ir pasakė, kad jau gal į darbą nori.
Taip kad mėgaukis savo poilsiu ir neskubėk.
O jai ne cistą operavo? Man polipą. Kitą dieną jau turėjau renginį . Nieko nejaučiau ir seniai pamiršau, nes gi kitų skaudesnių reikalų buvo. Ir persidirbimas - daug nemažų renginių ir ne tik prorganizuota... Žodžiu, jaučiuosi nusiprelniusi viską iškratyt iš galvos, nes jau pykino nuo bet kokio darbinio reikalo.
Vyras vakar apsisprendė dėl kelionės krypties galutinai - sumokėjo už nakvynę Saaremaa saloje. Dar Šiauliuose, Rygoje, Taline nakvosim, yra planas į Helsinkį užsukti. Atostogų sočiai, dar neaišku su pinigais, į kokį biudžetą maždaug įšoksim. Bet kai niekas namie nebelaukia, galima bastytis...
