Smalsute - tai kur išsirinkot? Mes visi akiniuočiai.paprastai išsirenkam ten, kur nueinam, kad toliau nereikėtų važiuoti ir kęsti rinkimosi procedūros:).
O kokie tau stresai vasarą?
Išsirinkom Fielmann'e, kaip ir dažniausiai. Šįkart plonus metalinius rėmelius su beveik apvaliais lęšiais – prieš metus ar porą dukra į tokius net nežiūrėdavo, reikėjo masyvių plastikinių. Man tai visaip gražu, jei prie veido tinka. 
Akiniuočiai mes irgi šeimoje visi, tai stengiamės tą rinkimosi procesą dozuoti – paprastai vienu užėjimu tik vienam žmogui. 
O stresų tai susidėjo visko po truputį. Giminaičio laidotuvės – gan artimo, bet iš tos giminės pusės, su kuria tik panašiomis progomis ir susitinkame, tai ir bendravimas komplikuotas. Būsima dukros kelionė su teatro būreliu į Lenkiją: iš pradžių dukra labai norėjo, paskui lyg persigalvojo, tai niekuo ir nesirūpinau, o galiausiai paskambino mokytoja – pasirodo viskas ten labai rimtai suplanuota, apmokėta, atšaukti nebegalima, net tėvų susirinkimas buvo, kurį praleidome... Tai toks šaltas dušas, nes galvojau ramiai pamažėle mokyklai susiruošim, o dabar teks greituoju būdu ir per mokyklines muges prasinešti, ir batus iki kelionės nupirkti, nes dabartiniai gali ir neatlaikyti. Pats apsipirkimas dar pusė bėdos, bet visa apskaita, kam ko trūksta (dažniausiai "netrūksta nieko"), ką išaugo – labai nemėgstu, jei nusitęsia į rugsėjį. Darbe teko pabūti "tamsta mokytoja" naujai kolegei, tai neįprastai daug bendravimo ir minimaliai laiko savus darbus prieš atostogas tvarkingai susidėlioti. Dar svečių užsieninių turim – ne nuolat, bet šalia, daugiausia tai vaikai kur nors kartu laiką leidžia, savaitgalį jau pas mus rimtesnis pasibuvimas, nusimato laikas prie puodų. Ir vyšnaitė – netikėtas pasivaikščiojimas žaliuoju koridorium į onkologijos centrą. Tiesa ne pirmas kartas, viliuosi laimingos pabaigos kaip praėjusį, bet tyrimų laukimas vidinės ramybės neprideda. 
Beje, Restar, rezervavausi kadais tavo rekomenduotą knygą apie introvertus "Tyla" – pamačiau, kad su paskutininiu knygų papildymu atsirado ir artimiausioje bibliotekoje.
. Ir mezginio linkiu 
absoliučiai niekur nagelio nepagalandęs, jokio vazono nepakrutinęs, ant stalo- spintelės niekad neužlipęs, murkia jau besiartindamas 
. Jeigu kraiko dėžių reikia bent dviejų, jeigu skirtingo maisto reiktų arba abu sysiot pradėtų kur, oi, jau ne mano nervams. Kaip tą laimingą bilietą ištraukt....
Man rodos pas mane mažiau buvo, tai ilgai neužtruko.
