ZAIKA2, koks minkstas zaislas? O vaises kai nunesi paklausk aukletoju, jos tau pasakys, patars. O del bendravimo, jeigu busi kartu su kitais vaikuciais, paprasyk atskiro kambario, paciai bus lengviau susipazinti su mergyte. Vezkis ka turi, jeigu tik yra noro (cia mano nuomone), o aukletojos tau pasakys ko galima ir ko ne.
Kad minkstas tai gerai, bet neplaukuotas. Juk tokio amziaus vaikai viska kisa i burna, geriau kad butu kaip guminis, na specialus buna vaikams ciulpti. Nes girdejau kai buvo atviru duru diena, kad tokiu plaukuotu zaislu nenesti. Kada eisi pasimatyti? Isivaizduoju kaip jaudiniesi. As labai jaudinausi, vos vos neapsiverkiau kai man parode manaja. Ir kodel net pati nezinau dabar.
Linkiu kad tau patiktu si mergyte ir tu jai
Bet jeigu ivyktu priesingai, nenusimink...
Linkiu kad tau patiktu si mergyte ir tu jai

ZAIKA2 issivaizduoju koks nerimas jus kamuoja siandien
. butinai parasyk rytoj (jei galesi) kaip sekesi
O mes siandien gavom pranesima is miesto VTAT kad mus itrauke i ivaikintoju sarasus
.




O mes siandien gavom pranesima is miesto VTAT kad mus itrauke i ivaikintoju sarasus



Kuo didziausios sekmes jums. Busite dar karta laimingos mamos

Susipažinau šiandien su mažyle. Ir na nežinau, aš buvau tik skaičiusi apie vaikus neturinčius emocijų. Tai tas vaikas būtent toks žiūri į ją glaudi imi ant rankų o ji kaip ledas ji net nesugeba suprasti šypsenos.
ten grupėje buvo mergytė nesenai atvešta iš namų (nevaikinama) tai ji nors labai triukšminga bet buvo gyva. vyrui ji labai patiko. Man teko vuyrui ilgai aiškinti kad vaikai auge ilgai be šeimos nesugeba reikšti emocijų ir dar pusdienį aiškinau ką reiškia vaikas be dokumenų.
Ligų mergytė rimtų neturi , tokia rubuilė ir labai jau panaši į berniuką. Na nežinau nesakau kad ji man labai labai ikrito į akį bet nesakau kad jos bio laukas man netinka.
Žadu dar porą sykiu ją aplankyti kad apsispręsčiau. man tai padaryti labai nelengva nes su žmonėm aš bendrauju labai lengavai bet sunkei įsileidžiu į širdį.
Dabr sėdžiu ir prisimenu kad savo vyrą įsileidau į širdį tik po poros metų artimos draugystės. na kogeo aišku kad pas mane košė makalošė širdyje.
Bet aš kažkodėl linkusi galvoti kad reikia paimti mergaitę, gi neimanoma nepamilti vaiko kai jį augini nuo mažens.
ten grupėje buvo mergytė nesenai atvešta iš namų (nevaikinama) tai ji nors labai triukšminga bet buvo gyva. vyrui ji labai patiko. Man teko vuyrui ilgai aiškinti kad vaikai auge ilgai be šeimos nesugeba reikšti emocijų ir dar pusdienį aiškinau ką reiškia vaikas be dokumenų.
Ligų mergytė rimtų neturi , tokia rubuilė ir labai jau panaši į berniuką. Na nežinau nesakau kad ji man labai labai ikrito į akį bet nesakau kad jos bio laukas man netinka.
Žadu dar porą sykiu ją aplankyti kad apsispręsčiau. man tai padaryti labai nelengva nes su žmonėm aš bendrauju labai lengavai bet sunkei įsileidžiu į širdį.
Dabr sėdžiu ir prisimenu kad savo vyrą įsileidau į širdį tik po poros metų artimos draugystės. na kogeo aišku kad pas mane košė makalošė širdyje.
Bet aš kažkodėl linkusi galvoti kad reikia paimti mergaitę, gi neimanoma nepamilti vaiko kai jį augini nuo mažens.
QUOTE(ZAIKA2 @ 2007 12 21, 22:58)
Bet aš kažkodėl linkusi galvoti kad reikia paimti mergaitę, gi neimanoma nepamilti vaiko kai jį augini nuo mažens.
Būna ir tokių atvejų, deja. Bet tu labai teisingai nusprendei - aplankyk ją dar porą kartų. Mano vienai pažįstamai taip nutiko: kai pirmą kartą pamatė savo dukrą, ji jai nepadarė visiškai jokio įspūdžio, net pamanė, kad gal šiek tiek atsilikusi protiškai (kaip paaiškėjo vėliau, mergaitė buvo labai pavargusi, nes buvo jos miego laikas, o ji buvo įpratusi save migdyti visaip maskatuodama galvą). Bet kai pamatė antrą kartą - įspūdis buvo visai kitas. Tu pasikalbėk su auklytėmis, ką jos sako apie mergaitę, pasikalbėk su gydytoja (tu turi teisę ir savo gydytoją atsivežti, kad apžiūrėtų). Bet jei tau visiškai nelips ir po kelių kartų - geriau neimk, palauk "savosios".
Aš irgi patarčiau palūkėti, pažiūrėti.
O gal jūs imkit tą mergytę kuri patiko, tai kas kad įsivaikinti negalima, taigi jų dokumentai tvarkomi labai ilgai, imkit globą, paskui įsivaikinsit.
Ir va mane nervuoja tas dalykas, kai maži vaikai auga vaikų namuose, na kūdikių, bet tipo įsivaikinti negalima, nes nesutvarkyti dokumentai, o žinant kiek laiko jie tvarkomi,vaikas praranda galimybę kuo greičiau patekti į šeimą.
Aš galvoju, kad turi būti taip, jog kiekvienas vaikas, kuris auga globos namuose, gali būti globojamas ar įsivaikinamas nepriklausomai nuo dokumentų sutvarkymo. Dabar sudaromos tokios grupės, tave galima įvaikinti, o va tave tai tik globoti. Ir dar skaudžiau kai tas process priklauso nuo juos pametusių tėvų malonės, pasirašys dokumentus, greičiau vaikas į šeimą pateks, prapuls kur nors, vaikas augs ilgą laiką su neaiškiu statusu. O jei dar motinėlė, per metus vieną kartą apsireikš, tai to vaiko nei įvaikinti, nei globoti bus negalima -jis gi lankomas, turi ryšį su motina.
O gal jūs imkit tą mergytę kuri patiko, tai kas kad įsivaikinti negalima, taigi jų dokumentai tvarkomi labai ilgai, imkit globą, paskui įsivaikinsit.
Ir va mane nervuoja tas dalykas, kai maži vaikai auga vaikų namuose, na kūdikių, bet tipo įsivaikinti negalima, nes nesutvarkyti dokumentai, o žinant kiek laiko jie tvarkomi,vaikas praranda galimybę kuo greičiau patekti į šeimą.
Aš galvoju, kad turi būti taip, jog kiekvienas vaikas, kuris auga globos namuose, gali būti globojamas ar įsivaikinamas nepriklausomai nuo dokumentų sutvarkymo. Dabar sudaromos tokios grupės, tave galima įvaikinti, o va tave tai tik globoti. Ir dar skaudžiau kai tas process priklauso nuo juos pametusių tėvų malonės, pasirašys dokumentus, greičiau vaikas į šeimą pateks, prapuls kur nors, vaikas augs ilgą laiką su neaiškiu statusu. O jei dar motinėlė, per metus vieną kartą apsireikš, tai to vaiko nei įvaikinti, nei globoti bus negalima -jis gi lankomas, turi ryšį su motina.
ZAIKA2>>> snekejom su vyru apie tave, pasakojau apie jusu ispudzius po susitikimo
. nezinau net ka ir pasakyti, viena mano puse nori pasakyti neskubekit, negriebkit lyg skestantysis siaudo
. o kita puse sutinka visiskai su tavimi - kaip galima nepamilti vaiko, ji auginant nuo mazens. linkiu kad priimtumet neskubota ir gerai apgalvota sprendima
as bijociau tokio zingsnio
. o kas jei p oilgu laukim meneisu/metu paaiskes jog to vaikelio isiviakinti vis delto negalima, o kas jei mamyte gegute "atsivers" i pakeitusi savo gyvenima nuspres auginti vaikeli pati
. as nerizikuociau ir nezaisciau nei su savo jausmais nei tuo labiau su vaiko
. bet cia ti kas taip daryciau, nes nemegstu rizikuoti



QUOTE(Dar @ 2007 12 22, 10:39)
Aš irgi patarčiau palūkėti, pažiūrėti.
O gal jūs imkit tą mergytę kuri patiko, tai kas kad įsivaikinti negalima, taigi jų dokumentai tvarkomi labai ilgai, imkit globą, paskui įsivaikinsit.
O gal jūs imkit tą mergytę kuri patiko, tai kas kad įsivaikinti negalima, taigi jų dokumentai tvarkomi labai ilgai, imkit globą, paskui įsivaikinsit.
as bijociau tokio zingsnio




QUOTE(Skarota Egle @ 2007 12 22, 12:36)
as bijociau tokio zingsnio
. o kas jei p oilgu laukim meneisu/metu paaiskes jog to vaikelio isiviakinti vis delto negalima, o kas jei mamyte gegute "atsivers" i pakeitusi savo gyvenima nuspres auginti vaikeli pati
. as nerizikuociau ir nezaisciau nei su savo jausmais nei tuo labiau su vaiko
. bet cia ti kas taip daryciau, nes nemegstu rizikuoti 




Aš suprantu, kad rizikinga. Bet supranti jeigu man patinka ta mergaitė kurios įsivaikinti dabar negalima, o tik globoti ,ir tik abejotinai patinka mergaitė kurią galima įvaikinti, aš pasirinkčiau pirmąjį variantą, su visa rizika. Ne daug tų atsivertusių tėvų yra, juk galima pasiklausinėti, kokia šeima, kiek brolių, gal ir jie auga vaikų namuose, pažiūrėti kokie santykiai su biologiniais tėvais, jei nėra to ryšio jau seniai , kiti vaikai tos šeimos auga vaikų namuose, tai atsivertimas labai mažai tikėtinas. Beje kai augintum keletą metų, sakykim 3-5 paskui jau ir atsivertusiems tėvams taip lengvai neatiduoda.
Aš surizikavau ir nesigailiu. Net jei ją atimtų iš manęs, tai labai džiaugčiausi, kad iš viso nors ir keletą metų, bet man vistiek teko ją auginti, džiaugtis ja, mylėti, ji mane šaukė mama, ji mane glostė, aš ją supau. Tai laikas kurio neįmanoma gailėtis nors ir netektų jos auginti toliau.
Juk būna atsitinka nelaimė ir netenkam artimo žmogaus, bet juk nesigailim kad jį pažinom, kad jį mylėjiom, kad su juo džiaugėmės ir verkėm. Saugom tada mielus prisiminimus.