Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip suderinat mokslą,vyrą ir vaikus?


???Mokslas ir tevyste nesuderinami dalykai, vistiek nukentes tas arba tas. As pati studijuoju, dar gerai kad neakyvaizdziai.   bet ir tai neysivaizduoju kaip reikes suktis kaip prasides sesija.
Momos kaip sukotes is padietes su mokslais, jei maitinote savo pienu. ???
Atsakyti
QUOTE
O aš labai džiaugiuosi, kad nepuoliau tęsti mokslų tik gimus vaikui. Brrr, kai pagalvoju, nu niekaip nebūtų pavykę...O dabar - atsigavau, pailsėjau, vaikas paaugintas, jau metinukas, taigi ramiai grįžtu į savo studijas.  

Na, bet kiek laiko prarasta  :smile.gif...jau būtų galima nebe mokytis, o užsiimt mėgiamo darbo paieškomis  :smile.gif, man tai kelia paniką tai, kad dar daug laiko, daug žingsnių reikia padaryt iki pasiekimo mėgstamo darbo  :smile.gif, tad laikas labai brangus, mėginčiau viską suderint iškart, na, gi ir maksimalistė aš  ;D...nieko nuostabaus  wink.gif
Atsakyti
Galbūt kitu atveju tas laikas ir būtų prarastas, sutinku, bet manuoju - būdama nėščia (ir gerokai prieš tai ;D) jau dirbau dviejuose oficialiuose ir viename neoficialiame darbe  (mėgstamuose!) ir tuo pačiu metu kopiau į tas pačias aukščiausias mokslo aukštumas  :), taip kad išėjus motinystės atostogų darbai nepabėgo, o aš atsigavau.
Atsakyti
o man paskutiniu metu kazkaip sunku pasidare mokytis: vakarais, pastoviai uzmiegu vaika bemigdydama, o diena tai irgi ne pyragai, nes reikalauja viso demesio (knygeles skaityt, eit  zaist kartu) su teciu irgi nelabai nebent vieni namuose buna
Dar pas mociutes palikus galima kazka nuveikt...

Atsakyti
Man panašiai kaip traliabum. Ir vaikas, ir mokslai, ir darbas. Kai mažius būna lopšelį, aš iš ryto dirbu, o vakare mokausi. Po to pasiimu vaiką iš auklės ir būnu mama. Vakare grįžus jaučiuosi tokia nusikalusi, kad norisi tik griųti į lovą ir miegoti. Vyras gyvena kitam mieste, tad pavaduoti nėra kam. Paskutiniu metu užmiegu kartu su vaiku. Prabundu kokią 23-24 val. ir bandau prisiversti rašyti visokius referatus, semestrinius, daryti projektus ir t.t. Rytais taip norisi nors valandėlę ilgiau pamiegoti. Kartais į darbą einu neišsimiegojusi, nes vaikas neramiai miega. Bet gyvenimas tuo ir žavus, kad viską gali išbandyti, patirti ir kitiem patarti.
Atsakyti
aš tai kartais 5-6 val. ryto, prieš darbą atsikeliu, kad pasimokyt  :smile.gif, vakarais nebeturiu sveikatos nei fantazijos mokslams (nors būna ir išimtinių vakarų , kai matau, jog galva blaivi ir daug galėčiau vienu kartu padaryt dėl mokslų wink.gif, tada-pirmyn  biggrin.gif), o kartais kiši kiši į galvą tą informaciją, o naudos-jokios  :smile.gif :-/
Labai nekoks jausmas, kai šeštadienį keli 6 ryto, mokaisi prieš egzą, palieki šiltoj lovoj vyrą, dar tebeknarkiančius vaikus, ir spaudžiant šaltukui, puoli mašinon ir varaisi per rūką univerkėn, kai dar mašinų mažai, šalta, baugu dėl pačio egzo, brr... >:(, stresas,  o dar taip norisi pabūt su šeimyna, išsimiegot pagaliau  :smile.gif, na, nors sekmadieniais neforsuojam, rytą pradedam visi susirinkę į mūsų lovą, užsidedam išsinuomotą vaikšką, visiems mums priimtiną animacinių filmų kasetę, ir pabūnam visi maloniai, šiltai apsikabinę  ;) biggrin.gif...ech...laukiu sekmadienio...
Atsakyti
Zaviuosi mamytemis, kurios mokosi, dirba ir vaikelius augina. Kazkaip teciai nesigirdejo kad taip plesytusi... tongue.gif Bet galbut tik nesigirdi, nes jie maziau plepa wink.gif
As pati irgi vaikelio susilaukiau pirmame magistranturos kurse, mokslu nemeciau, pagimdziau, savaite po gimdymo ejau gintis laboratoriniu darbu, taciau ne truputelio nesigailiu, dabar jau baigiu doktorantura, ir man rodos, kad kuo daugiau veiklos - tuo daugiau speji. Pvz., kai buni namuose sirguliuojan vaikeliui, na tikrai nieko gero nenuveiki ir namuose padarai dar maziau nei vakare po darbo.
Atsakyti
na, mamkos, kaip sekasi egzams ruoštis, juos laikyti  :smile.gif?Pas mus egzų laikymas jau įpusėjo, šį savaitgalį bus trečias  ;), po vieną, po vieną-gal kaip nors išsikapanosiu  :smile.gif, gavau konspektus, bet jie tokie padriki, tada pasiėmiau kalnus knygų (praktiškai kiekvienam egzui reikia daug literatūros papildomai), kad suvesčiau, susiečiau, kas prie ko, ot paprakaitavau  :smile.gif, bet nors ant dūšios ramiau paliko, kai vienu ilgu prisėdimu (likau po darbo pasimokyt  :smile.gif), viską peržiūrėjau, namie sunku susikaupt, tai valgyt norisi, tai tas brazdėjimas, vaikučių lindimas  :smile.gif, tai darbų šalutinių prisigalvoji...kaip jūs nusiteikiat mokslui, ar lengvai susikaupiat, kiek tam skiriat laiko per savaitę  ;)?
Atsakyti
Na, man sesija dar po mėnesio. Dabar intesyviai rengiam seminarą respublikiniu mastu. Nežinau kaip pavyks, nes tai pirmasis toks savrbus viešas darbas. Už jį teks atsiskaityti viršesniems žmogučiams. Tik semestrinis ir kitirašto darbai stringa. Teks susiimti ir prisėsti.
Atsakyti
Aš pati pradėjau dirbti kaip mano dukrytei buvo 3,5mėn., buvo labai sunku palikti mažą kūdikėlį auklei, bet toks jau buvo mūsų šeimos apsisprendimas. Antą vaiką pagimdžiusi taip pat grįžau į darbą po trijų mėn. Norėčiau, kad atsilieptų mamytės kurios patyrusios ant savo "kailio" , ką reiškia nemiegojusei, eiti į darbą, ir dirbti tikrai labai atsakingą darbą.
Išklausyti anytos priekaištus, draugių apkalbas.
Atsakyti
Jei taip nusprendei tu su savo vyru tai vadinasi taip ir reikejo ir nei anyta nei tuo labiau drauges neturetu tau priekaistauti.
As isejau i darba kai dukrytei buvo 6.5 men ir dar tris menesius vazinejau namo maitinti. Buvo ir nemigo naktu, bet del to kad isejau i darba anksciau tikrai nesigailiu. Dziaugiuosi kad mano seima palaike mano toki apsisprendima smile.gif
Atsakyti
Aš dabar taip pat nesigailiu, kad tada išėjau į darbą. Tuo metu buvo labai palanki situacija, pagerinti savo šeimos gerbuvį. Dėl to žiūrėjau į rytdieną, grįžusi namo visą save skirdavau dukrytei, nežiūrėjau nei savo sveikatos, negailėjau nei savęs. Nerūpėjo draugės, papraščiausiai nebuvo laiko.
Atsakyti