Kai pagmdžiau vaikutį sesija prasidėjo po 1,5 mėnesio. Tai aš vaikščiojau į tas nelemtas paskaitas, lankiau kalbos kursus, sportavau, tvarkiau namus, viriau valgyt, dalyvavau forumuose, nubėgdavau į grožio saloną ir viską spėdavau. Gal dėl to, kad dar nebuvo "suėsta" visa energija ;D Mokindavausi iki paryčių, kuo puikiausiai išsilaikiau egzus. Atėjo antra sesija, kai vaikeliui buvo 5 mėnesiai. Vėl vaikščiojau į paskaitas, vėl rašiau darbus, mokinausi ,laikiau egzus ir dariau visą kitą: tvarkiau, viriau, sportavau, gražinausi ;D energija blėso, nes mažė ėmė mažiau miegoti, reikalauti viso mano dėmesio.Dabar jau prie stalo ir ryto sulaukdavau, nes ką anksčiau padarydavau vaiko miego metu likdavo nakčiai ;D Taigi trečios sesijos aš jau nevargau. Šiek tiek skaudančia širdimi nuėjau į universitetą ir "pasiėmiau" akademines..PARADOKSAS..Turėjo palengvėti, bet aš ir toliau vos spėju. Ką darau? Užsiimu su 9,5 mėn. dukrele, o ji "rankinė" ir nebūna su kitais žmonėmis nė minutės, verdu, tvarkau kasdien visą butą, sportuoju, rečiau (bet nueinu dar) į kosmetikos kabinetą pasilepinti, lankau kalbos kursus dukart per savaitę vakarais, sėdžiu forumuose ir kartais chat'e, rašau laiškus draugams, prižiūriu savo gyvūnus..Kai pareina namo vyras, tai aš vaiką įbruku jam ir bėgu lepinti save. Vyras pas mane nuolaidų neturi. Pailsiu naktimis, nes kai nustojau maitinti krūtimi, tai naktimis keliasi prie vaiko tik vyras, vyras su ja užsiima vakarais (kol aš džiaugiuosi laisve), vyras ją maudo, ją vakare maitina, ją migdo. Valio

Buvo bandymų išsisukti, bet aš aiškiai pasakiau, kad aš ne jo draugų žmonos ir vaikas kiek mano, tiek ir jo..taigi, dabar žino, kad aš net nesiruošiu keltis naktį, nes prasitąsau su ja visą dieną, kad man reikia toliau mokytis. jis aišku dirba, bet aš savo kuitimąsi buityje prilyginu jo darbui. Taip sąžiningiau, nes aš irgi atidirbu namie, jam nereikia nė pirštelio pakrutinti. Per 5 metus nėra nieko daręs, net lėkštės suplauti ir tos nereikia.Apvertei butą, o kitą dieną rasi blizgantį..taigi mes darbus esame pasidalinę.
Mielos mamos, jei jūs norite viską pasiekti vien tik pačios be aplinkinių pagalbos, tai patrūksite :'( O jei ir sugebėsite, tai jūsų neliks jūsų mažyliams, jūsų vyrams. Pats laikas išvaduoti vyrus nuo tinginio, įtaisyti jiems daugiau vaiko priežiūros rūpesčių ir "pamylėti" save..Jei jau vyrai beviltiški, tai tikrai ieškokitės auklės, bus lengviau, bus geresnė nuotaika ir nenualinsite savo nervų bei sveikatos. Aš irgi notrėjau viską panešti viena. bet supratau, kad arba palūšiu arba kažką reiks kelyje pamesti ;D