QUOTE(Silvute @ 2006 12 14, 20:32)
o ar nepamirsai kartais, kad visa tai buvo pagrista ziauria kasdienybe? Marti savo namu nebeturedavo - jinai ateidavo gyventi i vyro namus ir trindavosi tenais su anyta iki kazkurios vienos mirties. Ir savo tevus, ir gimines matydavo labai retais, ypac jeigu nutekedavo i tolimesni kaima - tai nedabar 5 val ir lietuva pervaziuota nuo alytaus iki mazeikiu - ir vyro gimine, ir seima turedavo tapti artimiausiais giminaiciais.
etnologija - mano senas hobis (neišsipildžiusi svajonėį). jei nuotaka iš trečios parapijos (koks didelis nuotolis

) - tai arba laaaabai mandros šeimos, arba kažkuriam iš sutuoktinių kažkas labai negerai - sveikata prasta (ypač jei šeimoje paveldimos arba psichinės ligos), didelės skolos, skurdas ir panašūs dalykai.
Milabra - dar dadėk, kad dažniausiai brolis tuokdavosi pirmas, nes dalis marčios kraičio būdavo skiriama dukrų kraičiui. Analogiškai tekindami dukrą, tėvai stengdavosi, kad nutekinti į mažą šeimą, arba kur dukros jau ištekėjusios, sūnūs "atidalyti", kad dukrai kraičiu nereiktų su niekuo dalintis.
O šiaip - taip, tai sūnus ir marti karšindavo tėvus.. ir marčiai būdavo keliami dideli moraliniai reikalavimai. Na o dabar, jau greičiau atvirkštinė situacija - giminaičiai - tik iš moters pusės

nes sūnus tampa nebe sūnumi ir broliu, o tik žmonos priedėliu