QUOTE(BiteMaja* @ 2011 05 19, 11:57)
Na ir man teko sis "malonumas" pries gerus puse metu. Negaliu pasakyt, kad jaudinaus- reikia tai reikia. Tik iš pradžių nelabai supratau, kam ranksluostuka savo liepe pasiimt. Apie narkoze is vis nebuvau girdejus, kad galima darytis.
Nuėjau, malonus daktariukas ir seselė nieko, paaiškino, kad ramiai gulėčiau, užšaldė gerklytę, na ir kiša tą žarną. O aš jaučiu, kad neišeina man kvėpuot (apie tai įspėta tikrai nebuvau). Galvoju "na va nieko nedarysiu tai uždusins jie mane, juk pasakyt nieko nebegaliu".

Puoliau už tos žarnos atgal traukt

Seselė už mano rankų, ir bando mane prispaust, kad nejudėčiau. Daktaras rėkia "ka tu sau manai, aš gi skrandyje tavo".

O aš vistiek rankas ištraukt bandau

Žodžiu cirkas. Paskui ir vėl kvėpuot pradėjau, tai nurimau.

O pasirodo aš per daug galvą į viršų užlenkus buvau, nes norėjau matyt visa vaizdą ekrane, kas ten pas mene skranduke ir dvylikapirštej darosi. Tai ir daktariukas galų gale suprato, kad sunkiai kvėpuojas man, liepė nuleist galva

Matės, kad nepatenkintas mano tokiu poelgiu, bet kitaip tikrai nebučiau pasielgus
Man sita tyrima dare karta lietuvoje, ir karta S.airijoje. Pirma karta visai normaliai istveriau, nebuvo taip baisoka, bet kaip man buvo sunku antraji karta, ar del to, kad zinojau kas laukia ar kaip...

siaip labai palaike gydytoja, verteja, seseles kelios... bet as taip tampiausi, ir man rodes kad tai niekada nesibaigs... nesugebejau pakvepuoti..ir per mano tampymusis nieko negalejo pamatyti, ir nieko nemate apart refliukso...po to siunte tyrimui kur kreida reikia gerti..
as tokia jautri,kad nei dantiste prie paskutiniu dantu negali prieiti, ziaugcioju, o kai ryjant zarna jau ideta i bruna, kad nesukastum dantu, mane jau tampo..
zodziu... zinau, kad dar gyvenime teks ryti ta zarna, bet dabar baime daug didesne nei po pirmojo karto. turbut vel reikia keliu metu uzsimirsimui... Beje sesele pries procedura labai palaike, ziurejo su gailesciu, galvoju, na kas cia, kelios min istversiu, galbut airiai ima narkoze, nes man siule, ir labai gyre kad be jos nuryjau...