QUOTE(zizelius @ 2007 02 23, 15:34)
vaiciuke, vat tame ir esme kad nenoriu to laikotarpio iki kada jis apsireiks. Nesikankinsiu. Bet...tikrosios ramybes nebus, nes zinosiu, kad dar ne viskas sutvarkyta, ne viskas uzbaigta.
Nezinau...gal ir nelabai suprantamai as cia...
Suprantamai suprantamai
Žinau tą jausmą. Man jis irgi toks buvo. Norėjau iškloti viską jam į akis, bet užteko ir laiško. Manau, buvo išsižiojęs, kai perskaitė

Aišku, gal ir gaila, kad nemačiau

Bet už tai dabar aš rami, nes viskas jau baigta
Dabar prisiminiau, kaip buvo su mano tikruoju ilgesiu. Sėdim mes tokiam kabake (kur ir visada). Jis su drauge, aš su drauge. Mes su drauge einam parūkyt ir jis ateina su drauge, atsineša nuo baro kėdę. Aš galvoju, kad savo tai draugei atnešė, o jis šast ir atsisėda pats, draugė stovi. Aš taip garsiai ir sakau "oho, kokie vyrai šiais laikais, gerai, kad bent jau pats kėdę atsinešė" jis tik žvilgt į mūsų pusę. o aš draugei ir sakau "einam iš čia, šlykštu žiūrėti" jis tik burną atidarė ir kažką suvapėjo...užėjau už kampo ir kad pradėsiu kvatotis

buvo labai linksma tokį jo veidelį pamatyt.
lauk, zizeliau, verta laukti ištysusio veido, tik pažadėk, kad nesuskysi ir padarysi taip, kaip dabar žadi