QUOTE(vredna @ 2007 02 23, 14:20)
Man tai kažkaip vyriškumas ir ašaros nesiderina (aišku nekalbu apie išskirtinius atvejus). O kad jie išsiskirimus lengviau perneša tai faktas
O man kaip tik atrodo, kad tik tikras vyras yra pakankamai drasus kad isdrystu verkt. Zinoma nesneku apie visokius skystaliukus
QUOTE(zizelius @ 2007 02 23, 15:10)
(...)Buvau apsisprendus ir manau pribrendus iseiti ir ji paleisti... (...) negi dabar laukti ir sedet "ne veziose" kol jis paskambins ir susitiksim- ir tada ramiai viska isdestyt. Sakysit- pamirsk, jokio daugiau bendravimo su juo! Bet juk zinau kad ieskos, neduos ramybes... (...)
Zinai, zizeliau, atsisveikinimas bus naudingas tik tada jei jis ivyks tavo viduje, o ne bus kazkoks parodomasis. Aisku gali isivaizduot, paplanuot kaip viskas bus, bet ne visada vyrai elgiasi pagal tavo scenariju. O gal tiksliau niekada.. juk visai tiketina kad savo kokiu netikusiu komentaru, ar kreivu veideliu jis sugadins visa atsisveikinimo "svente" ir privers tave jaustis blogai. Atsisveikink sirdy. Stiprybes tau
O mano ilgesys darbo metu paskambino. I darbini nr. Nebuvau isivedus tai pakeliau. Pradejo klausinet kaip sekasi, o as tik trumpinu pokalbi, lyg netureciau laiko (nors is tiesu nelabai turiu), sakau einam prie reikalo, ko norejai paklaust. Buvau isitikinus, kad del darbo. O jis - ai siaip, kaip laikotes idomu.. pradejo pasakot, kad savaitgali i pirtele vaziuoja. Tai as pradejau pasakot kad vakar pasimatyme buvau
