As jau rasiau temoje "gavau nuo vyro per veida", tai pasikartosiu:
Praejus porai dienu po vestuviu jis panes paprase pinigu buteliui, o as sakau, tu vyras ir turi mane islaikyti (niekad man pinigu jis neduodavo, nes pati uzdirbdavau ir uzdirbu gal net daugiau negu jis). Dar tokio as jo niekad nebuvau maciusi. Akys tik kaip buliaus pasidare, kaip puole mane uz plauku tampyti, pradejo man galva apie grindis dauzyti, galvojau uzmus. Dieve, Dieve, kaip as tada issigandau, isvaziavau pas draugus pernakvot. Kita diena gryzau mano, buvo viskas ismetyta, voliojosi buteliai, radau blakstienu tusa (ne mano), galvojau viskas, nezinojau ka daryti.
Bet atradau savyje jegu, ir nusprendziau ji "pagydyt". Susitvarkiau namus, nuejau i kirpykla, nusipirkau nauju drabuziu, pasipuosiau ir isejau i miesta, kavinej pasedejau ir t.t.
Jis is darbo turejo gryzti 12 val. nakties, o as parsibeldziau 2 val. nakties. Gryzau visa linksma, patenkinta gyvenimu, nekreipiau i ji demesio. Tik man praverus buto duris jis pasake labas vakaras, tokiu tyliu ir gailestingu balsu. As, lyg jo ir nebutu, nuejau i virtuve, pavalgiau, palindau po dusu ir i lova.
Jis atsigule salia ir norejo mane apkabinti, bet as pasiemiau kita antklode ir isisukau i ja. Taip praejo trys dienos, kai viena nakti pajutau, kad mane kazkas glosto. Jis stovejo ant keliu salia musu lovos, gloste man galva ir verke. Apsimeciau, kad miegu ir nekreipaiu demesio, nors nusisukus pati verkiau. Kazkaip mes pradejom tada sneketis, jis baisiai atsiprasinejo, negalejo paaiskinti, kaip jis taip pasielge, sakiau, kad jau nebezinau ar ji myliu, nes per visa mano gyvenima, dar niekas manes nemuse. Jis pazadejo, kad viskas pasikeis ir mes gyvensime ilgai ir laimingai, kad jis darys viska, kad man nieko netruktu.
Ir ka tu galvoji, viskas pasikeite, mes jau kartu gyvenam septintus metus, ir jis niekad daugiau nebuvo pries mane rankos pakeles (tikiuosi ir nepakels tfu, tfu, tfu), turim nuostabia dukra, statomes nauja nama, vyras nuostabus, visi pavydi musu santykiams. O kazkada as norejau ji palikti
"Nebūtina daryti žygdarbių, visai pakanka mažų dalykėlių, atliktų su didele meile"