QUOTE(vitule @ 2007 05 29, 09:02)
labai pažystamas jausmas

stengiesi nelįsti niekam į akis, kalbėti kuo mažiau. Kol nepersilauži paskui. Bet man tas buvo tik kokių 14 metų. Nors dabar gal jau tikrai žmonės tolerantiškesi darosi ir pradeda priimt į visuomenę ir kiotkius negu jie...
Ilindau mamytes pasiziureti pas jus netycia, nes mokykleleje sutikom berniuka, o pasirodo Ziogucio Viliuka
Tiesiog supratau, kad daug zinom apie visokias ligas, bet vat apie apie nesuaugusi gomuri, ar kiskio lupyte niekada niekada nebuvau susidurusi net su informacija

Norejau pasiskaitineti ir kazka daugiau suzinoti
Jus visi tikrai labai grazus ir apie nepriemimo i visuomene juk net kalbos negali buti, bet vat kaip raso Ziogutis, pastebejau, kad ir mano vaikis i Viliuka uzsispoksojo

Jis visada visko paklausia, bet neklause manes nieko, vadinasi jam nepasirode visai keista ta lupyte. O kazkaip drausminti nesinorejo, kad nesureiksminti to dalyko, kad paziuretu ir daugiau nebekreiptu demesio. Bet supratau, kad patys vaikuciai pradeda jausti tuos zvilgsnius

Del to tai is tiesu nepatogu

Na bent bent jau auklesim vaikucius, kad visokiu zmoniu buna ir apie kitoki poziuri negali buti net kalbos