Išmokiau savo katytę naudotis tualetu, jau pora mėnesių kaip nesiterlioju su kraikais.. bet turim vieną bėdą, išmokti tai ji išmoko, bet daryti didelio reikalo į tualetą nė už ką nenori, daro per vargus.,.. bijau kad jai psichika nepakriktų
O buvo taip - po kelių mėnesių apmokymo su siti kitti pirmą kartą šaunuolė užlipo ant klozeto ir viską padarė kaip reikiant. Buvo nufilmuota, nufotografuota (kad draugėm galėčiau parodyti ir pasigirti

) ir pagirta. Sekantis kartas atsitiko po 3 dienų, kai jau buvau beveik sunerimusi, kodėl katė nesinaudoja tualetu... Radau ją neramią, lakstančią po kambarį, ir kniaukiančią. Kol neužsilipo ant sofos ir neatsisėdo *kaku* pozicijoje

stvėriau ir nunešiau į WC, ten kniaukė, šnypštė, girdėjau kad sausai čepsėjo, matėsi kad nuo streso burna išdžiuvo, ir po kokios minutės jau padarė ką reikėjo. Nelabai patenkinta... iš tualeto bėgte į kambarį, ant lovos, ir čiūžt su pauodegiu per paklodę! nusivalė, paršelis.

(dabar ją ir nuo to atpratinti reik)
Ir galima sakyti, kad taip kaskart - kenčia iki kol negali, ir prasideda kniaukimas, lakstymas, ir tupimas kur papuola... gerai kad mes su vyru jau išdresiruoti, ją sekam ir vis nešam ant klozeto tupdyti. Tiesa, daryti lengvus reikalus į WC eina be problemų, bet ir tai, tik vakare ir ryte, kai mes su vyru namie sukiojames - tai ir ji, trečioji, į vonią įsmunka, o su dideliais reikalais - niekad pati nelipa.
Blogiausia įvyko kai ją vieną namie savaitei palikom.. Vyras pasakoja, kad grįžta, ir randa kad katė pridirbo į savo sausą maistą

ir, žinoma, jau iš ten nebeėdė.. ir, sako, dabar kaskart į savo maisto dubenėlį ją mato pritūpt bandančią

sakau, pastatyk jai smėlio dėžę, kad vargšė nesikankintų, kol aš grįšiu po kelionės ir ją perauklėsiu, bet mano vyras nenori jau pasiektų rezultatų niekais paversti, ir smėlio dėžės nestato. tai ir gyvena laukime, kada katė vėl keistai kniaukt pradės, kad galėtų laikų ją ant klozeto patupdyti

turbūt su mažais vaikais mažiau problemų...