Vieni kieme

Vaikų aš dar neturiu, tai kaži kaip ten man bus, todėl neįsižeiskit, pažiūrėsiu iš šono. Beje, pridedu, kad mane leido į lauką vieną nuo trijų metų, o paskui nuo keturių staiga sumąstė, kad mane visur turi lydėt bobutė, ir taip lydėjo iki šešerių metų. Dieve, brangus, kaip iš manęs dėl to kiti vaikai tyčiodavosi, niekam nelinkėčiau. O kai dar tėvai į mokyklą vedžiojo iki aštuonių metų, nes buvau trumparegė, tai aiškino, kad nemokėsiu per gatvę pereit, užuot akinius nupirkę Tada dar ir mokytoja tyčiojosi, kad aš mamytės lepūnėlė... Neduok dieve.
Bet kai jūsų paklausau: tas baisu, anas baisu, įsižeis, susimuš, šuo įkąs... Ką darysit, kai vaikas į mokyklą pradės eiti? Ten gi daug vyresnių vaikų, o be to, dažnoj mokykloj ir narkotikais prekiaujama, bent jau mūsiškėj narkotikų taškas buvo tulikas kaip tik priešais mūsų klasę - nuo 1994 metų. Manau, dabar narkotikai paplitę dar labiau. O iškrypėlių toks pats procentas, kaip ir narkomanų bei žudikų, buvo tarybiniais laikais. Tiesiog tais laikais tokią informaciją kruopščiai slėpdavo, ir net taip beslepiant kartais nutekėdavo: pamenu, kaip vaikystėj bijojom kartais, kai sužinodavom, kad siautėja pedofilas rajone. Dėl piktų šunų - pamėginkit kas įrodyt, kad mūsų vaikystės laikais tų šunų buvo mažiau, kaip tik, sakyčiau, daugiau, dabar kai kuris procentas šunų bent jau laksto su antsnukiais, tada net tokio daikto turbūt nežinojo.
Negi norit visą gyvenimą gyvent tokioj baimėj? Kol vaikas, tai žiūrėk, koks vyresnis įžeis, smėlio dėžėj užsikrės toksokarais, dings iš regėjimo lauko ir tučtuojau papuls po mašina - nesuprantu, negi jūs galvojat, kad vairuotojai tik ir svajoja, kaip čia užvažiavus ant vaiko? Ypač kieme? Kai biški paauga, tai žiūrėk, mokykloj kas į dantis duos, paskui narkotikų parduos, kai dar biški paauga, tai į šokius negalima leist, nes mergaitė sterblėj parsineš, o berniukas su kokia vyresnia pasimylės ir ištvirks, ir sifiliu ar Aids užsikrės, kai dar paauga, negalima leisti vesti ar tekėti, nes juk vaikas dar, neteisingai pasirinks, paskui gyvens su kokia ragana ar atitinkamai alkoholiku, gyvenimą susigadins, ir į užsienį leist negalima pastudijuot, nes ten gi laukiniai vakarai, visi narkotikus vartoja, sugadins vaikelį ir t. t. ir t. t.
Aš esu įsitikinusi, kad bijosiu leist į kiemą, be abejo, bet juk tokia tėvų dalia - kai pagimdai, bijai visą gyvenimą, kol vaikas - kad kur pardribs, išmokęs vaikščiot, ir užsigaus, bet vardan tos baimės taigi nelaikai lovytėje, kad neišmoktų vaikščiot, kai išeina į kiemą, vėl visokie pavojai, bet lygiai kaip mokėt vaikščiot, taip ir į kiemą reikia leist, bent jau nuo kokių keturių metų vienus, žinoma, prieš tai išmokius ir prie šunų svetimų nelįst, ir perdėm nebijot, ir su svetimais niekur neit, kieme laikytis, ir pan...
Bet apskritai bent jau nuo šešių metų mes zujom visame kvartale, ir nieko blogo nenutiko.
O kas sako, kad kiemas - nusikaltėlių augintojas, drįsiu paprieštaraut. Su visokiausiais vaikais draugavau, bet svarbiausia man buvo, kaip mane tėvai auklėjo, ir žinojau, kad negaliu tiesiog jų nuvilt ar išduot. Lengva kaltint blogą įtaką, bet didžiausią įtaką vaikams daro patys tėvai.

Ai, tiesa, dar prisiminiau savo vyro patirtį. Jis gyveno kaime, ir tėvai išvis neleisdavo jo į lauką iki pat mokyklos. Pasakojo, kaip liūdnai žiūrėdavo į žaidžiančius vaikus. Bet jie elgdavosi dar baisiau: jie išeidavo į laukus, užrakindavo vaiką viduje ir visą dieną jų nebūdavo, o jis neturėjo jokių žaislų, išskyrus seną sulūžusį pianiną, tai neįsivaizduoju, kaip neišprotėjo... Tiesa, kol ėmė iš tiesų pasitikėt savimi ir nežiūrėt į mane kaip į priešą, praėjo bent trejetas bendro gyvenimo metelių. Tai gerai, kad aš pati buvau iš tokių kadaise nepasitikinčių savimi - prie to labai prisidėjo tas, kad aš viena nežaisdavau kieme su vaikais - net mokykloj pirmi trys metai man buvo tarsi košmaras, nes aš nemokėjau normaliai su bendraamžiais elgtis, - ir galėjau jam padėt. Man pačiai tai padėjo karatė treniruotės nuo penkiolikos metų, iki jų mano gyvenimas buvo tikras košmaras, norėjau nusižudyt, nes iš manęs tyčiojosi klasiokai, kad nemoku bendraut. Jei to norit savo vaikams, tai dėl išsigalvotų baimių žinoma galit neleist jų į kiemą vienų, bet paskui teks tvarkytis su baisesnėm problemom, na, nebent leistumėt ir į privačią mokyklą, kur visi uždaram kieme, vežtumėt į mokyklą ir iš mokyklos iki dvyliktos klasės, tai tada baisiosios problemos ateis dar vėliau. Mano draugę tėveliai pasitikdavo, jei iš kur vėlai grįždavo, iki pat mokyklos baigimo. Tai jai 28 metai, ji taip nė karto ir nepasibučiavo, o ką jau kalbėt apie rimtą draugystę su vaikinu... Ir jai mama vis kaldavo, kad visi bernai yra baisūs ir kvaili, ir nori tik vieno. Tai įdomu, ar dabar labai džiaugiasi, turėdama dukrelę užtikrintą senmergę. Ji iki šiol niekur neina į šokius ar pan, nes namie yra sena močiutė, ir jai vienai bus liūdna sėdėt... Negi tikrai to norit savo vaikams? Neįsivaizduokit, kad laikysit vaikus pririšusios prie sijonų, o paskui jie lyg stebuklinga lazdele pamojus taps savarankiški, ir viskas bus gerai. Aš pvz. iki šiol bijau išsilaikyt egzaminus vairavimo, nes vieną kartą neišsilaikiau, ir dabar reikia skambint instruktoriui dėl papildomų pamokų, o aš bijau... Nedarykit tokios baisios paslaugos savo vaikams ir palinkėkit man nedaryt to paties

Mano vyresniajam jau penki su viršum, tai tik dabar pradedam išleidinėti vieną į lauką. Tiesą pasakius ir taip bijom, stovim prie lango ir žiūrim kur eina. Gal aš paranojiška, bet man tai taip baisu, atrodo, kad vis dar per mažas. O jam tai patinka, jau susirado draugų. Suprantu, kad jam reikia draugų, reikia bendrauti ir tikiuosi greitai apsiprasiu ir pati. Na o tėvelis kur kas lengviau į viską reaguoja.

mano dukrytei 3, ji labai savarankiska, ir pagal jos amziu toliau pazengusi. musu kiemas - uzdaras. yra daug vaiku. jei vyresni lauke, leidziu lakstyty su jais, nes jie maniske priziuri. bet pati vis tiek lakstau kas 10 min. ir tikrinu. o vienos jokiu budu neleidziu. ne delto, kad nueis is kiemo, ar ant gatves, kaip jau sakiau, ten ji tikrai neitu. bet bijau, nes niekad nezinai, koks pedofilas ar dar kas pasisukios. nors tokiu nemaciau, bet man baisu. todel nezinau, kada viena galeciau leisti. turbut ir mikyklinio amziaus bijociau, jei vienui viena butu...gal visos mamos truputi paranojikes

jau antra vasara is eiles zadu isleisti sunu viena..nors ir kiemas po langais, bet vistiek baisoka...tik neseniai su vyru isleidom valandai viena ir abudu buvom ta valanda prisilipde prie lango na nieko, galvoju testi.

Sveikutės, mes savo dukrą pradėjome į kiemą leisti vieną vos sukakus 4 metams, bet manau kada leisti vaiką į kiemą vieną labai priklauso nuo gyvenamos vietos, aplinkos, pavyžiui je mes dabar gyventume ten kur gyvenom iki kol nenusipirkom savo buto, net ir 5m negalėčiau išleisti jos vienos, nes ten papraščiausiai nebuvo kur, nuo namo 10metrų gan judri gatvė, už namo mašinų stovėjimo aikštelė o kitoj pusėj namo tiesiog nieko, nei supynių, nei smėlio dėžės, na nieko, tik kitas namas prieš, o lauke pilna berniukų mokyklinio amžiaus lakstančių tarp namų, o vakare apie 9-10val mamos laksto ir šaukia tai Lukai, tai Martynai, tai Giedriau, o jie kaži kuriam kieme nulėke...
Dabar visai kas kita, gyvenam toli nuo pagrindinės gatvės, kieme smėlio dėžė, supynės, čiuožykla, kieme pastoviai visokio amžiaus vaikų tiesiog pilna, namo vaikus vieni kitus pažysta, žino kur gyvena, jei ir susipeša ar susistumdo stengiamės nelysti į smulkius konfliktus, jie puikiai išsiaiškina patys. O kad apsižodžiuos, nepriims žaisti ar susistumdys tame nieko katastrofiško nematau, taip ir turi būti tarp vaikų.... , o kad kaškas kašką rimčiau primuštų ar tyčia sužeistų nepasitaikė, tiesiogkieme pilna užsiemimo jiems ir smagu, vakaria namo neina prisišaukti

Maniškei 6metukai,bet vienos į kiemą neleidžiu,nes iš vienos pusės gatvė ,kitoj pusėj vidinis kiemelis,bet nėra nei smėlio dėžės,nei suoliuko ir šunis labai dažnai matau vedžiojant-tai kur ten leisi vaikus.gerai,kad jos pas mus dvi,tai žaidžia abi kambaryje.visur veduosi su savimi ar į parduotuvę,ar banką,ar turgelį(gyvenimiškos patirties mokau) Tačiau už gatvės yra parkas-va ten mes ir einam visos trys-jos papiešia su kreidelėm,pavažinėja su dviratukais,išsineša lėles.taigi kol kas einu su jom ir aš.

aš savo sūnų nuo 4 metų į lauką išleidžiu vieną, gyvenu 3 aukšte iš 9, bet kiemas visas labai gerai matosi. O nuo kiemo žino jis kad niekur eiti negali, arba turi viską pasakyti apie savo ketinimus.

Mano sūnui 6 metai,tai jau išleidžiu vieną į kiemą,nors vis lakstau prie lango.Jau ir pernai vasara kartais išeidavo.Kieme yra keleriais metais vyresnių vaikų,tai tuo pačiu ir ramiau šiek tiek,kad prižiūri,bet tuo pačiu ir neramu,kad vyresni prisigalvot ko gali.Štai anądien su 9 metų kaimynų berniuku maniškis picerijoj buvo.Grįžo visas patenkintas,o man širdis vos nesustojo naujieną išgirdus Bet kažkaip ir pykt nebuvo kaip,tik juokas suėmė Nu bet jau prigrasinau,kad daugiau neitų, nes tetos iš picerijos policiją iškviest gali.

Mano dukrai dar tik3m bet ji jau viena kieme zaidzia su vaikais.aisku vis zvelgiu per langa ir daznai.Gerai kad pas mus kiemas uzdaras ir masinu mazai tai ramiau man.

Išleisk į lauką,o pati žiūrėk pro langą.Prieš tai paaiškink visas taisykles, į gatvę neiti,visad pasisakyti mamai ir t.t Pažiūrėk kaip elgsis,jai viskas gerai kasdien ilgink laiką.Ir jam tai paaiškink,bus paskata gerai elgtis.
Mes savo sūnų išleidžiam jam bus ketveri,gyvenam nuosavų namų kvartale.Pasižiūriu pro langa jai matau ką daro viskas tvarkoj,ramu,jai nematau pašaukiu paklaisiu ką darai kokie draugai su tavim.Susipažink pati su jo draugais,kad žinotum kas jie kur gyvena iš kokios šeimos ir panašei.sėkmės

maniskis keturmetis labai komunikabilus, bet jauciu mano mama (padedanti auginti sunu) greiciau nusisautu nei vaika viena isleistu i lauka... ji visd ar pyksta, jei vaika palieku bent 5 minutems viena namie (tarkim iseinu ismesti siuksliu).