QUOTE(Alan @ 2007 06 05, 19:39)
Tikrai, kad eina sau...
Tikru savo emociju nenoriu net ivardinti. Po paskutinio Vijurkos posto. Su Vaizgantes laiskais...
Tikrai, kad eina sau...
Tikru savo emociju nenoriu net ivardinti. Po paskutinio Vijurkos posto. Su Vaizgantes laiskais...
idomu, idomu 
Nagi, merginos... 
jau kelintą kartą raginu baigti šią temą...Negadinkim sau nuotaikos, jeigu kažkam kažkas vaidenasi...Tiesa išaiškėjo, kiekviena susidarėm savo nuomonę... Dar kartelį sakau- nereikia teisti kitų.... Tai pamoka man... Ačiū, Vaižgante.
Tesiam temą apie pozityvų mąstymą...
jau kelintą kartą raginu baigti šią temą...Negadinkim sau nuotaikos, jeigu kažkam kažkas vaidenasi...Tiesa išaiškėjo, kiekviena susidarėm savo nuomonę... Dar kartelį sakau- nereikia teisti kitų.... Tai pamoka man... Ačiū, Vaižgante.Tesiam temą apie pozityvų mąstymą...
QUOTE(rytorasa @ 2007 06 05, 18:35)
O tiesa visada išlenda... anksčiau, ar vėliau...
Ir išlindo...
Papildyta:
QUOTE(rytorasa @ 2007 06 05, 19:04)
Tai pamoka man... Ačiū, Vaižgante.
rytorasa, kadangi tu visos šios situacijis "kaltininkė", o mes liudytojai (kai kas ir dalyviai), tai paaiškink, ką turėjome suprasti ir išmokti?
QUOTE(Vijurka @ 2007 06 05, 19:32)
aš ir einu su meile. Bet meluojantis ir šmeižiantis kitą žmogus man yra nemielas. Negaliu mylėt apsimetėlio po geruolio kauke 
Gali
O be to, gi rašai, kad eini su meile. Tai reiškia, kad myli QUOTE(Daivaa @ 2007 06 05, 19:40)
Na taip:) belieka SM sėdėti:) Bet tuo pačiu dar siuvinėju ir mąstau apie išmoktas ar dar neišmoktas pamokas 
Bandau susivokti, ar dar kažką turėčiau suprasti, ar jau šiam kartui užteks:)
Bandau susivokti, ar dar kažką turėčiau suprasti, ar jau šiam kartui užteks:)
O BusVakare galvojo, kad čia rašinėdamos nieko neveikiam
Pas mane šiandien net dvi draugės spėjo pabuvoti, knygą paskaičiau, telefu pakalbėjau, susitikimą organizuoti pradėjau ir kt. smulkmenėlės, susijusios su mažiuku. Tiesa, ausys, jau prašo TYLOS 
Ir kaip sekasi susivokti?
QUOTE(Vijurka @ 2007 06 05, 20:08)
Ir išlindo...
Papildyta:
rytorasa, kadangi tu visos šios situacijis "kaltininkė", o mes liudytojai (kai kas ir dalyviai), tai paaiškink, ką turėjome suprasti ir išmokti?
Papildyta:
rytorasa, kadangi tu visos šios situacijis "kaltininkė", o mes liudytojai (kai kas ir dalyviai), tai paaiškink, ką turėjome suprasti ir išmokti?
Vijurka, žaviuosi Tavimi... Gerai, kad mokaisi... Siūlau nueiti Į temą apie savęs kūrimą ir perskaityti dar kartelį mano postus... Matai tai ką aš kalbu, nėra šiaip sau pasakymai... aš tuo gyvenu...
Pamoka čia man... na ir jums..., kad mūsų aplinka atspindi mūsų vidų...Reiškia mes pačios savo viduje dar kažkokių panašių savybių turim... Tai va... Tai lyg veidrodis- pasižiūri ir matai... sėkmės savo kelyje...
QUOTE(Starburst @ 2007 06 05, 20:10)
Nežinau, ar jau viską supratau, bet puikybės ir arogancijos tai kokių 80 proc. netekau
O dar šiandien supratau, kad prisiėmiau sau aukos vaidmenį, ir taip išsigandau, kad staigiai atsisakiau to vaidmens:) Tai jeigu aš atsisakiau to vaidmens, tai jo mano gyvenime ir nebėr, reiškias - žingsnis į priekį Va tokias sapaliones galvojau visą dienąką tik dabar kažkur perskaičiau, kad žmogus toks padaras, kad pamiršta būti doras ir jam tai reikia priminti įmetant į visokias duobes:)
Gal padės susivokti:
1.Jei aš pakenčiu kito nuodėmę, privalau arba paneigti savo kaltę, arba kaltinti kitus ir likti NEIGIMO, PYKČIO ar DERĖJIMOSI etape.
2. Jei aš myliu save kaip galintį nusidėti, tada galiu savo kaltę sutapatinti su savimi ir pasiduoti nesveikoms mintims.
3. Jei aš pakenčiu kito nuodėmę, PYKTIS nukreiptas į kitą, gali atsisukti į mane ir aš tapsiu emociškai prislėgtas.
4. Jei aš nemylio kito nusidėjėlio, taip pat liksiu PYKČIO etape.
5. Jei aš NEMYLIU nei kito nusidėjėlio, nei savęs kaip nusidėjėlio, galiu būti pykčio etape ir aš.
Ar aš noriu pykti šioje situacijoje? NE!
"Kai matau, kaip Dievas priima mus tokius, kokie esame, aš ir pats galiu priimti mus tokius, kokie esame. Toks atleidimas yra gilesnis, nes aš atiduodu ne tik savo ribotą meilę, bet ir Dievo atleidimą man. Dievo atleidimas man ir mano atleidimas kitam - tai balsas ir aidas.
Dabar žinau, kad ta kova ir tie sunkumai, kuriuos patirdavau bandymams atleisti kitam, leidžia suprasti ir kitų kovą ir sunkumus, kuriuos jie patirdavo, mėgindami suartėti su manimi."
1.Jei aš pakenčiu kito nuodėmę, privalau arba paneigti savo kaltę, arba kaltinti kitus ir likti NEIGIMO, PYKČIO ar DERĖJIMOSI etape.
2. Jei aš myliu save kaip galintį nusidėti, tada galiu savo kaltę sutapatinti su savimi ir pasiduoti nesveikoms mintims.
3. Jei aš pakenčiu kito nuodėmę, PYKTIS nukreiptas į kitą, gali atsisukti į mane ir aš tapsiu emociškai prislėgtas.
4. Jei aš nemylio kito nusidėjėlio, taip pat liksiu PYKČIO etape.
5. Jei aš NEMYLIU nei kito nusidėjėlio, nei savęs kaip nusidėjėlio, galiu būti pykčio etape ir aš.
Ar aš noriu pykti šioje situacijoje? NE!
"Kai matau, kaip Dievas priima mus tokius, kokie esame, aš ir pats galiu priimti mus tokius, kokie esame. Toks atleidimas yra gilesnis, nes aš atiduodu ne tik savo ribotą meilę, bet ir Dievo atleidimą man. Dievo atleidimas man ir mano atleidimas kitam - tai balsas ir aidas.
Dabar žinau, kad ta kova ir tie sunkumai, kuriuos patirdavau bandymams atleisti kitam, leidžia suprasti ir kitų kovą ir sunkumus, kuriuos jie patirdavo, mėgindami suartėti su manimi."
Ačiū visoms, atsakiusioms į mano klausimą apie pozityvų mąstymą...
smagu girdėti, kad suvokiat tai ne tik kaip priemonę savo asmeniniams tikslams pasiekti. Man susidarė tokia nuomonė skaitant kai kurių pozityvisčių postus. "gavau darbą, "gavau" gerą vyrą ''ar pan., Tai šaunu. Ber tai nėra pozityvumo esmė. Mes turim būti pozityvūs ir aplinkos, kitų žmonių atžvilgiu. Tai tikrasis pozityvumo suvokimas. Žmogus negali būti laimingas, trokšdamas laimės tik sau. Tik tada, kai stengsimės, kad kiti būtų laimingi, patys tapsime laimingais...o tada be jokių vizualizavimų atsiras ir geras darbas, ir geras žmogus šalia...
Esame didelio organizmo, vadinamo Žmonija" mažos ląstelės. Žmonija - maža Visatos dalis. Visata - maža dalis Visumos. Nepaisant ar suvokiame juos, ar ne, mus veikia visumos išlikimą ir tobulėjimą lemiantys dėsniai.Mūsų kaip visumos dalies, turinčios asmeninių interesų. fizinė ir dvasinė sveikata priklauso nuo atvirumo ir geranoriškumo visumai bei sau. Tai yra pozityvumo esmė.
smagu girdėti, kad suvokiat tai ne tik kaip priemonę savo asmeniniams tikslams pasiekti.
Man susidarė tokia nuomonė skaitant kai kurių pozityvisčių postus. "gavau darbą, "gavau" gerą vyrą ''ar pan., Tai šaunu. Ber tai nėra pozityvumo esmė. Mes turim būti pozityvūs ir aplinkos, kitų žmonių atžvilgiu. Tai tikrasis pozityvumo suvokimas. Žmogus negali būti laimingas, trokšdamas laimės tik sau. Tik tada, kai stengsimės, kad kiti būtų laimingi, patys tapsime laimingais...o tada be jokių vizualizavimų atsiras ir geras darbas, ir geras žmogus šalia...Esame didelio organizmo, vadinamo Žmonija" mažos ląstelės. Žmonija - maža Visatos dalis. Visata - maža dalis Visumos. Nepaisant ar suvokiame juos, ar ne, mus veikia visumos išlikimą ir tobulėjimą lemiantys dėsniai.Mūsų kaip visumos dalies, turinčios asmeninių interesų. fizinė ir dvasinė sveikata priklauso nuo atvirumo ir geranoriškumo visumai bei sau. Tai yra pozityvumo esmė.
Atlindau šiandien į šitą temą iš dyko buvimo nes retkarčiais pabūnu pozityvistė, kai kas nors nesunervuoja. Ir niekaip nerandu to, kas rašoma temos pavadinime. Kur tas praktinis pozityvizmas? AŽ viešinimas? Sakiau išminties pasisemsiu, bet kad ir čia kaip ir visoje SM viena kitą purvais drabsto. Einu pasikeikti į savo temą.
