Podukros ir posūniai

labuka
su vyru mes skyriames... nuo vasaros vidurio nebegyvenu namuose, isejau... niekaip neisejo jam manes suprast... o kanciuose gyvent, tai saves negerbt ! pakankamai ilgai bandziau priminti vyrui, kad SEIMA, tai mes visi, o ne atskiri asmenys po vienu stogu... isgyvenau sumusima, psihologini smurta, pazeminimus... nesvarbu kad sake: myliu! jo elgesys rode ka kita...
visai nesigailiu viskas i gera tegu ir nera lengva
o del ddukrytes , tai ji tikrai issvajota ir butinai bus, tik vat kada ir su kokiu Tetuku, dar nezinau

del 8metes mergytes klaustrofobijos, patarciau kreiptis i specialistus (yra nemokamu)
padekite jai atsikratyti kanciu

visom kantrybes ir sypsenu o svarbiausia, MEILES !!!!

reiskes man pasiseke savo tevo nepazinojau tik atsimenu atejio kaskoks dedule po 8 metu su rozem pas vaika.....o as ir nesupratau po t mama istekejio antra karta as buvau aisku pries .....oho kokius vejus keliau namie tiesa buvau 12 klaseje......su pateviu sutarem gerai gal geriau nei su mama tikrai buvo ir yra i ka atsiremti...as dziaugiuos kad pasitaike geras zmogus.....tiesa jis irgi turi dukra mano metu irgi su ja sutariam.....tiek as tiek mama.....o del anukiu tiesiok is proto kraustosi.......nera kalbos kad ne savos nuo pirmu dienu

Kai paskaitai, darkart įsitikini: viskas žmogaus rankose. Ir posūnis, ir podukra gali būt mylimi ir artimi, jei tik tas žmogus norės. Mano tėtušis visą gyvenimą dvasiškai buvo nutolęs nuo mūsų už tūkstančių km, nors mama su juo iš paskutiniųjų stengės dar gyvent. Kai man sukako 17 metų, tada skyrėsi. Skaudu taip sakyt, bet ir dabar jis nepajuto artumo savo vaikams, taigi mes su broliu jam buvom nežinia kas. Turbūt tik vienas iš jo gyvenimo atsitiktinumų.

Yra kam ir pasisiekia !!!





Ne priimk tik asmeniskai, nes cia ne tavo, cio JO beda, kad jis toks...
del to labai svarbu ''jaust'' zmoniskaja siluma ir pasirinkti savo vaiku Tetuka silta zmogu

O kaip gyvena Mangirdienes buves posunis, gal ka zinot nors ir negyvenat jau, kaip elgesys?

Nebendraujam mes... bet gera buvo isgirsti is savo advokato (nes tik advokatai tada dalyvavo), kad skyrybu proceso metu, kai jis liudyjo is Tevo puses, jis patvirtino viska, ka as teismui sakiau Nustebino, geraja prasme Manau, jis turejo nemazi laiko susivuokt, ka turejo, su kuo liko dabar... ir pagaliau, kad TIESA yra viena!!! Dar pasake, kad Tevas kai ka prase, kad papasakotu (kas yra, liudytojo spaudimas). Tevelis gi, bando mane apkaltint, del skyrybu (kad isterike, nesivaldanti, skriaudziau jo vaika...), o cia ''bac'' tas, kuri atseit skriaudziau, palaiko ne Teva, o Mane Patvirtino, kad mane tycia erzino, kai tevo nebudavo namuose... kad jei is manes gaudavo nuobaudu ir pan, tai visad zinojo uz ka!!!
Tikiuos, kad ta Siela, kuriai as norejau padet ir tiek jegu tam skyriau, vis del to mane isgirdo

Labas - labiau uz viska pasiilgau taves... Kazkodel net dabar sirdimi jauciu, kad buvai artimiausias zmogus man... (Gal del super panasios situacijos)

Maciau kazkas dar 2010 dalino man patarimus... Galiu pasakyti visiems - gyvenu gerai! Vis dar su savo vyru, vis dar su tais paciais posuniais.
Paskaiciau foruma ir dar karta isitikinau - pirmiausia visu posuniu - podukru ir pamociu/pateviu nesutarimu ir kivircu priezastis yra tikrasis tevelis/mama kuris susiranda nauja seima. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano seima isgelbejo tai jog viena diena vyras suvoke kas ir kaip, nebepamenu kas ten nutiko(berots paskutinis lasas buvo kai posunis vyro ir jo sesers seimos akivaizdoje mane ***** isvadino). Svarbiausia pamenu tai - kai vyras atsiprase, pradejo gerbti ir ginti mane - posunis kardinaliai pasikeite. Taip galbut musu santykiai nera idealus (su posuniu) bet jie yra. Negaliu pasakyti kad myliu ji kazkaip nepaprastai, bet myliu kiek galiu... Buna visko ir pasibaram ir susitaikom, bet manrods baruosi dazniau su 3ju metu savo dukryte negu su juo...
Zinau tik viena - jeigu tai nebutu pasibaige butume kartu su Mangirdiene gerusios kava ir kalbejusios apie vienoda skausma, nes manau ilgai tikrai nebebuciau istverusi... (reikia prisiminti, kad nescia visgi buvau isejus is namu del savo ir pilvelio ramybes)...

Mangirdiene didziausios stiprybes tau ir issvajotos dukrytes... Jeigu dar pasakytum kaip tavo sunutis auga? Ar tevelis ji bent jau lanko?
Nebeskaitau sito forumo (galbut del to kad situacija pasikeite ir sirdyje jausmas kitoks). Atsiprasau, kad taip greitai pamirsau, jog kartais kazkam reikia patarimo ar kad apkabintu ir nuramintu . Pasistengsiu pasitaisyti...

Sveiki,ypac mamos

su dideliu idomumu perskaiciau sita tema,nes pats netiketai tapau pateviu,susiradau drauge kuri isskyrus ir augina 3 metu mergyte,isiskyre ji del smurto ir alkoholizmo,as labai pamilau ta mergyte,jauciuosi taip tarsi tai butu mano vaikas,(savu kol kas neturiu,esu nevedes,del sudetingo ligos gydymo kol kas negaliu net galvoti apie tai) tai man tapo nemenka praktika ir isbandymu.
Manau ,kad jei jau nusprendi buti su moterimi kuri turi vaika,prisiimi didziule atsakomybe iskart pries 2 asmenis,nes manau,esu isitikines,kad negerai ,jei vaikas ne tik kad nemato tevo,ar beveik jo nemato,bet dar mato ir ypac jaucia nemeile is kito zmogaus kuris yra salia jos mamos.
Susiduriau su vienintele problema del kurios noreciau patarimo is mamu,kokiu reiketu isvengti auklejimo klaidu is mano,kaip pateviu puses,as stengiuosi buti ir grieztas ir reiklus,ir kartu draugiskas bei dosnus, kaip man igyti autoriteta jos akyse?Absoliuciai jokios priespriesos is jos puses man nera,jauciu begaline meile ir atsidavima.
Kaip beveik 4 metu mergaitei paaiskint kodel as o ne tevas buna kartu su ja,perka viska,vedas visur ,zodziu gyvena,ji jau domisi,mama paaiskint kaip cia pasakius,nesugeba aiskiai.
dekoju
ir linkiu kad pateviai jei jau jais esate neignoruotomete tu mazuliu kurie jumyse mato to ko nemate iki siol.Patevis tai didziule atsakomybe.

Labai daug temu apie tai kaip vyrai augina savo mylimuju vaukucius. Niekur nerandu pasisakymu apie moteris kurios suranda vyra su vaiku.

[quote=segasega,2011 08 14, 17:45]
Labai daug temu apie tai kaip vyrai augina savo mylimuju vaukucius. Niekur nerandu pasisakymu apie moteris kurios suranda vyra su vaiku.
Aš ir vyras turime po vaiką kai pradejome kartu gyventi jo sunui buvo šeše metai, o mano dukrai beveik trys metukai. 5 metai esame kartu, sunui 11 metu. Kuo toliau tuo ziuriu daugiau problemu, daznai nesutariam su vaiku. Savo biologine mama berniukas mato metuose viena karta kokiom keturiom dienom jis pas ja buna. TETIS dirba nuo ryto iki vakaro, as su abiem vaikais praleidziu visas dienas, visas auklejimas ,namu ruosa ir t.t. man vienai. Su savo mergaite neturiu problemu. butu malonu kad atsilieptu moterys-pamotes. kaip jom sekasi?

jei tu jau ji augini, tai turi auginti kaip savo- kitaip ne neisivaizduociau

Sutinku, savo vaikus tevai augina ivairiai. Ar galeciau barti? Savo mergaite kai nerklauso subaru. O berniukas priesinasi....vistiek neklauso. teciaus namie beveik nebuna, mes visa diena kartu, ir pamokas ruosiam ir tvarkomes ir t.t. mokinu rubelius susitvarkyti, mokyklinius daiktus , stala ir taip toliau. Jis kaip ir visi vaikai as suprantu issisukineja nuo tvarkymosi , meuoja ir visa kita, subaru. skundziasi mociutei, kad as baruosi skirstau ji nuo dukros.....