Podukros ir posūniai

Na kodel... Arba zmogus supras, kad gali prarasti zmona, kad isirs jo seima, arba ne... Manau saltas dusas visada i nauda. Ypac kai laviravimas tarp diplomatijos/grieztumo tampa nebeimanomas...

Labai pritariu, kad toks ultimatumas nieko neisspres. Jus verciate teva atstumti savo vaika. Jei jis to nepadarys - praras zmona, jei padarys - praras vaiko pagarba, rysi su vaiku, ypac jei tas vaikas paauglys. Bet kuriuo atveju jusu vyras jausis blogai. Ar sito jus norite? Esu isitikinusi kad viska galima sutvarkyti be ultimatumu.

Sakote "saltas dusas" ... na isivaizduokite, vyras isvaro is savo namu savo vaika, grizta zmona "laimetoja" namo ...ar bendravimas toliau tarp vyro ir zmonos bus normalus?ar seimoje isivyraus santarve ir harmonija? manau kad ne, nes vienas is ju del to jausis nuskriaustas. Neduok die prasides problemos su paaugliu sunumi. Tada bet kuria pasitaikiusia proga vyras pratruks ir prikis zmonai si ultimatuma.

O kas liepe isvaryti ta vaika is namu? Tiesiog gal pasikeis vyro poziuris, gal prades griezciau vaika aukleti, neleis zeminti savo zmonos, kuri yra suauges zmogus ir paaugliui taip elgtis nepridera. Prie ko cia - "isvaryti" ir "zmona-nugaletoja"... Pukiai suprantu, nes kartais psichologine itampa pasidaro neimanoma.

Vyrui paliktas vienintelis kelias - grazinti vaika motinai. Na aisku dar ir nuo vyro priklauso kaip jis vertina situacija. Jeigu jam vaikas svarbus, tai sis zingsnis jam bus ypatingai skaudus, paliks nuoskaudas zmonos atzvilgiu ilgam. Gal jis to neparodys, gal nepasakys, bet sirdy nesiosis.

Visiskai suprantu Margiriene, ir neteisiu. Tiesiog ji pasirinko ne ta buda sutvarkyti problemai.

Margiene 100 procentu plaikau tave, pilnai tikiu kad tokia situacija ir pas mus gali pribresti ir zinokit isbandzius desimt tukstanciu kitokiu problemos sprendimo budu sis tampa visiskai priimtinas ir man....

Ji tiesiog neturi kito pasirinkimo. Kovok nekovojęs, jeigu vyras aklas ir nemato kas ir kaip vyksta. Tiesiog jam taip patogu. Kodėl galop vieną dieną, kartą ir visiems laikams nesusisodinus abiejų - žmonos ir sūnaus iš pirmos santuokos ir neapaiškinus - Gana krėsti kvailystes, vienam erzinti, kitam lekioti iš namų. Juolab, kad tam vyrui yra brangūs abu žmonės.

O jus nebijote ,kad vyras pasirinks ne jus ,o savo sunu? Reiketu protingai pasikalbeti su posuniu,be isterikos,be pykcio,ir pasneketi kas jam nepriimtina,kas jums netinka,o ne taip,"tu musu namuose ir klausysi tik musu nuomones,o tavo nuomone cia niekam neidomi" Taip tikrai negalima,juk manau esate protinga moteris,ir turite rasti bendra kalba Manote,kad taip elgdamasi neskaudinate vyro,juk jam tikrai nelengva,kaip sakoma "tarp dvieju ugniu"
Be to mes girdime tik jusu pozicija,tai negalima spresti vienasaliskai,juk jus matote viska "sutirstintom spalvom"
Ir kiek suprantu bandote "pazaisti" vyro ir posunio jausmais
O jus gal pavydite vaikui( is pirmosios santuokos),kad vyras demesi daugiau skiria jam ,o ne jums ar bendram vaikui? Bet juk kaip suprantu jus zinojote,kad pas ji yra sunus,tai reiskia ir turite taikytis ,kalbetis,o ne elgtis kaip mazas vaikas Su paaugliais yra sunku,bet imanoma su jais kalbetis,tik reikia paciai noro kalbeti O trankymas durimis labai rizikingas dalykas

Sveikutes
Labai svarbu tai, kad jus neabejingos mano situacijai
Galiu dar faktu pazerti, kad nuo 2005m (kai pati ikalbejau vyar pasiimti jo sunu pas mus, nes maciau, jam su mama blogai, jis verkiant maldavo leisti gyventi musu seimoje, vyras nenorejo...). Tai po keliu menesiu jis menesio begyje voge is musu taupomu pinigeliu kelionei (jis zinojo kur ir kam dedami eurai), nieko nevalge, sakydamas - man neskanu ir tt. Po pusmecio, man atsirado (nuo itampos) nervine liga (nerimo priepuoliai (su nemiga, alpimais ir pan.). Ejom su vaiku pas psihologus, nustate - bendravimo budas, kelti konfliktus, manipuliuoti artimais ! Stengesi tvarkytis, bet vyras per mazai tam skyre demesio, mazai buvo namie (daug dirbo ir draugu buri turi), as viena rupinausi posunio reikalais (apie 15 traumu per pora metu, visi lankymai pas gyd ir pan, mokyklos susirinkimai ir tt). Vaikas greit pajaute, kad ar geras man ar blogas, tevas vistiek lepina. Su laiku, vyras vis maziau manes girdejo, o kai su nestumu, perleidau rupinimasi jam, isvis suizulejo vaikas, manipuliavo tevu. Pvz. Praso manes valgyt jam idet, atsakau - pasiimk pats, pasisildyk (ramiu balsu, be ironijos), o jis man - ne, nesisildysiu, pasakysiu teciui, kad nedavei valgyt ir iseidavo i lauka alkanas. Vakare pacios isivaizduokit, kaip man faina, kai vyras net nenori girdet manes, sako - paliubomu kalta, nes tu suaugusi, o jis vaikas Ir analogisku situaciju, beveik kasdien. Nuo Valentino dienos vis bandziau dasistuksent iki vyro (nes jis gerom dienom bunant, vengdavo sios temos), net el.laiskus rasiau... Isvados jei ir buvo daromos, tai tik trumpam
Zinokit, nenoriu per daug gvildenti sios temos, nes jau pavargau nuo to, gyvenu su Maziuku pas draugus, ilsinu duschia ir suprantu, ne taip ir pasiilgstu savo vyro. Nevertas jis manes. O kad grazinti vaika, kuris negerbia jo namu, motinai, jam ''is principo'' nesinori, tai lai turi Beje, pas motina, kartu gyvena dar vyresnioji sesuo, kuri labiau mane palaiko, nei teva Motina, kaip suprantu, nesidziaugia savo vaiku (tik zodziais), nes daznai ''buna uzsiemus'' ir negali jo priimti i svecius, kai tam uzeidavo noras aplankyt (ypatingai, kai nubaustas tevo, negalejo eiti i lauka ir pan.). Mum su Maziuku tikrai geriau be tokio Tevelio

Linkiu visom tureti MEILES IR PAGARBOS namuose

o jūs pas psichologą tik dėl vaiko ėjot? gal reikėtų jum su vyru dėl savęs abiejų nueiti? tą vaiką stumdyt šen ar ten nėr nei paprasta, nei teisinga.

Pirma ejau pas daug daktaru, nes ieskojau priezasties nuolatines temperaturos, nemigos, alpimu ir sirdies ritmo sutrikimo. Pasidariau dau tyrimu, nustate - NERVAI. Pas psihologa nustate, beda ne manyje, o vaiko elgesy.
Vaiku psihologas nustebo, kad tevas beveik nedalyvauja vaiko auklejime (gyvenime), nors CIA JO VAIKAS ir del jo atsidure pas mus. Israse ''velniu'' jam uz tai, patare nuimti nuo mano peciu rupescius, bet tai buvo neilgam...
Patikekite, as normali ir geras zmogus esu, gal del to manim taip lengva buvo naudotis. Bet kai visos ribos perzengtos (vyras dar ir ranka pries mane pakeles yra, kai Maziukui 6 men. buvo), tai as jau nebeturiu ko prarast... nebera meiles, jaukumo... tiks mano noras gyventi graziai, kuris jau isbleso. Kas mane pazista, ir tai stebesi, kodel as taip ilgai delsiau ir kas mane laike nuo rimtu veiksmu... O gi, mano viltis, tikejimas, kad VISKAS BUS GERAI ! Tai dabar jau tikrai, VISKAS BUS PUIKIAI !!! Branginsiu save, savo Mazuti !!! Neleisiu niekam skriausti !!! Nors, butent vyras ir turetu gynti savo Zmona ir Kudyki Tikriausiai, ne sis, vyras ...

o be posūnio su šiuo vyru būtumėt pasilikusi?

Margiriene, laikykis. Labai teisingai - nuo siol ziurekis tik savo ir savo mazylio geroves.