QUOTE(krikstole @ 2007 08 07, 10:51)

o įdomu, koks ten amžius pase buvo
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 08 12, 22:17)
Paskaitinėjau temą (ne visą) ir tiesą pasakius esu nemaloniai nustebinta. Ar geriau, kad giminėms būtų visiškai nusispjauti, kaip gyveni?

Man atrodo natūralu, kad giminaičiams tai įdomu - ir vestuvės, ir giminės narių pagausėjimas. Ar jau tiek pasidarėm egocentrikais, kad mano gyvenimas - tik mano reikalas? Tai mažų mažiausiai grubu, nes bent jau mūsų tėvai, o tuo labiau seneliai, gyveno kiek kitokiais laikais, jautė kur kas daugiau bendruomeniškumo, giminiškumo.
Taip, man geriau, jei jiems būtų nusispjauti. Ką aš myliu, kodėl, kodėl neskubu tuoktis yra ne jų reikalas. Lygiai taip pat, kaip ir kiek uždirbu, kokių įtakingų draugų turiu ir pan. Tiems giminaičiams, kurie šitais klausimais nervina, tereikia tik paskalų, dažnai dar pinigų ir pakamuot kitus. Geriausia su jais kuo rečiau matytis ir pro juoko filtrą į juos žiūrėt. Tda kamavimas tampa komedija.
QUOTE
Manęs pvz. niekada neerzino tas temos klausimas, nors nemanau, kad mano giminėje jis retesnis nei kitose. Gal dėl to, kad ištekėjau, kaip autorė leido sau įvardinti, "socialiai nesubrendusi".
Va būtent. Anksti ištekėti - buvusi socialinė norma. Kadangi dabar normos keičiasi, nebebūtina (ir netgi įtariai žiūrima) skubėti anskti ištekėti, tai visi senesnių kartų žmonės negali susitaikyti. Įpratimui prie pokyčių reikia pastangų, o jie to nenori.
QUOTE
tiek susižavėję ta "asmenine laisve", kad neretai tiesiog bijo įsipareigojimų - geriau gyvena n metų su savo gyvenimo drauge/draugu, klausosi per kiekvieną giminės susibūrimą "įkyriųjų klausimų", bet įteisinti savo santykių nesiryžta. Galiausiai pasiduoda rutinai, savaiminei gyvenimo tėkmei ir kurti šeimą tampa vis labiau ir labiau nutolusiu reikalu - kartais tai pagreitina netyčiukas, jei ne - vis reikia ir reikia tos "laisvės", tik klausimas, kiek ji iš tikrųjų beteikia laimės.
Pritariu, reikia į viską žiūrėti su saiku. kai bijoma tam pasirįžti daugybę metų - nenormalu. Kai skubinama tekėti 20-ies irgi. Viskam savas laikas. laisvė yra perdėta, jei šeima nesuteikia laisvės, tai čia nenormali šeima. Laisvės būti asmenybe (aišku, ne lakstyti į visus šonus) turi būti.