kai zmona nedirba, augina vaiką- kalba kita. tačiau kai du žmonės dirba... būkim lankstūs, racionalūs ir ŽMONIŠKI, ir nesislėpkim už lozungų "bendra šeima - bendra piniginė". nes gyvenimo realijos būna šiurpesnės už bet kokius "gerus vieningumus". gal pasidalinkim pavyzdžiais.
vat, abu , pora, dirba, tačiau žmonelė tokia-kad jai visad, nuolat, išlaidėlėms, reikės daugiau pinigų. kiek batų vyras per sezoną nusiperka, kiek žmona? kiek moterų batai kainuoja, kiek vyrų? tikrai paieškojus, (o jei žmona svaigsta dėl paskutinių madų 100-200lt kainos išsiskiria.) bet čia net ne svariausias argumentas. aš, kaip moteris, suskaičiuoju savo išlaidas. man kosmetikai, kojinėms, kurios plyšta greičiau nei vyrų vilnonės ar kitokios, tikrai visad reiks daugiau išlaidų. tai ką, tuomet,-man visad atspūtus vyrą melžti? arba širdy galvoti-va, už tuos tuos niekučius, mokėsiu pati, bet užtat ant batelių neužteks-tai prašysiu vyro, viskas BENDRA - tai niekur jis, brangutis, nedings.
gal ir ŠI SITUACIJA- (nepulkit manęs) -būtų normali, jei žmona lygiai taip pat duotų vyrui pinigus, bet jis, jei žmogus ne pamišęs dėl skudurų, neperka marškinėlių ar triusikėlių po keturis-tris naujus kas mėnesį, tai situacija keičiasi (bent jau vyro širdyje). jei jis toks, jei neperka, tai taip išeina-kad žmona iš jo ims ir ims, o jis iš geros širdies ir "bendrumo vardan", turės duot ir duot, ir nebandyk, zaraza, mintyse suburbėti.
kitas variantas. vyrui patinka mašina. jis ją mylį, perka visokius daikčiukus, kas mėnesį šlifuoja, etc. tai jis irgi turi teisę pasiimti iš žmonos? žmona irgi turi suspėt su savo poreikiais, ir su vyro žaislais, - o jei jie atskiras mašinas turi, vėl dilema? jei mašina bendra, ir jie kartu važinėja, žmonai kyla klausimas, ar visi modernūs pribumbasai mašinos riedėjimui po miestą jau tokie būtini?
išvadėlės: nereikia arklio mastu įsižeidus spangti apie VYKIMĄ Į keliones skolos vardan, apie atidavimą pinigų vyrui, kai sėdima namie auginant vaiką! tačiau abiems dirbantiems, tačiau skirtingus poreikius turinčiai porai reikia apsvarstyti. ir turėti saiką! kai KADA PASISKOLINTI! kai kada nesiskolinti - paprašyti
šeimoje kažkaip reikia išjausti, kada kokia situacija...vaikai serga, mažesnis uždarbis. gauta kelionė ar premija. namie maži vaikai ir vienas iš poros nedirba. tuomet aišku, nieks lapelių neturi pasirašinėti. !!!
tačiau....jei žmonelė tik pamato moteriškus kailinėlius arba dar kokį siuvenyrą, ir tik alpsta pati sau ar draugei -- va va , jis turės man dadėti būtinai kaipgi nekitaip, ....ir taip pasikartoja nemažai ir nuolat - atsižvelgiant į kiekvienos temperamentą ir pomėgius - tai VA toks NUSISTATYMAS nenormalus, manau...
!!!! ne skolinimas - ar nesiskolinimas - tampa normalu ar nenormalu, bet sutuoktinių maniPULIAVIMAS BŪTENT PINIGINIAIS DALYKAIS







