Man žindymas, kaip ir kažkuriai mamytei - maloni pareiga, malonu matyti laimingą savo vaiko veidelį, malonu žinoti, kad tai naudinga jo sveikatai Dėl to ir maitinu.
Malonu kai mažiukas valgo ir dar tokį sveiką maistą.Norisi,kad vaikutis gautų viską,kas geriausia,augtų stiprus ir sveikas,o tam, manau ,būtinas mamos pienas.Malonu matyti,kai jis vlgydamas nurimsta.
O aš pasikartosiu, ir pasakysiu tai, ką jau sakiau kitoj temoj.
Vaikelio žindymas, kaip ir nėštumas man patys nuostabiausi patirimai, kuriuos tik žmogus gali patirti
džiaugiuosi, kad esu moteris, ir kad mums moterims yra suteikta tokia laimė!
Žindymas - nuostabus dalykas, kai patiriamas ir fizinis pasitenkinimas nuo proceso ir nuo artumo su savo stebuklu ir psichologinis, kai suvoki - kad tavo žmogutis gauna (ypač pirmais mėnesiais) ir tavęs, iš tavo kūno visas svarbiausias ir gyvybei reikalingiausias medžiagas, kaip tai buvo kai jis dar buvo tavo iščiose! wub.gif
Ir tai sakau nuoširdžiai ir be jokios pompastikos.
Na, pradžioj, kai buvo ir apgriažtų spenelių (kadangi nesu mazachistė, ir skausmo nemėgstu) tai teko pamaitint kurį laiką sukandus dantis, bet užtat paskui, kai viskas susinormalizavo -
Vaikelio žindymas, kaip ir nėštumas man patys nuostabiausi patirimai, kuriuos tik žmogus gali patirti

Žindymas - nuostabus dalykas, kai patiriamas ir fizinis pasitenkinimas nuo proceso ir nuo artumo su savo stebuklu ir psichologinis, kai suvoki - kad tavo žmogutis gauna (ypač pirmais mėnesiais) ir tavęs, iš tavo kūno visas svarbiausias ir gyvybei reikalingiausias medžiagas, kaip tai buvo kai jis dar buvo tavo iščiose! wub.gif
Ir tai sakau nuoširdžiai ir be jokios pompastikos.
Na, pradžioj, kai buvo ir apgriažtų spenelių (kadangi nesu mazachistė, ir skausmo nemėgstu) tai teko pamaitint kurį laiką sukandus dantis, bet užtat paskui, kai viskas susinormalizavo -

Pirmas menuo buvo baisus - spenelius nugrauze taip, kad vien nuo minties, kad tuoj reiks maitinti salta pasidarydavo, o valge mazasis daznai - vos ne kas valanda. Antspeniai netiko, nusitraukinet bijojau, kad pienas nedingtu, tai is pareigos maitinau "savo pienu ir krauju"
. O kai sitas baisumas baigesi, tai maitinimas tapo malonus - geras tas artumo jausmas, net bijau pagalvot, kad reiks kazkada nutraukti - bus toks kaip ir zenklas, kad mano mazasis jau darosi nebe "mano", o "pats savo" - na, nemoku nusakyt, bet tikiuosi supratot, apie ka as
. Tik tiek, kad mazius tai toks "papinis" - ar sotus, ar alkanas vis iesko, rubus tampo, salia atsigult ir pazaist net nebandyk



patys nuostabiausi jausmai ir prisiminmai ,buvo sunki 2oji gyvenimo para ,kai dar pienelio mazai ,o kai atsirado tai dziaugemes abu ,nu kai paaugo ir bet kur ir betkada buvo mama lukstenama ,nera taip smagu , bet dabar tik prisiminimai ir faina faina
Pirmus mėn. buvo sunkoka - ir skaudantys speneliai, ir pienuko trūkumas buvo . O po to su laiku - vienas malonumas
. Maitinau iki 3m . Niekad rūbų nuo manęs neplėšė ir prie žmonių pieno neprašinėdavo


Tai ne tik malonu, bet ir labai patogu, pienukas visada su tavimi, ir gali bet kada pamaitinti vaikelį.
vienas nuostabiausiu jausmu maitinti savo kudiki - juk is buteliuko gali paduoti bet kas, o savo pienuku maitini tik tu vienintele.. neapsakoma laime teikia tas dvasinis rysys, mazylio pasitenkinimas, saldus miegas bevalgant, sypsena pavalgius, nubeges pieno laselis zanduku... ir pienuku prakvipusi odyte ir plaukuciai...

Du nuostabiausi dalykai vaiko auginime - vaikiuko judesiai pilve (kai pilvas banguoja tarsi Baltijos jūra) ir žindymas. Duktė buvo šiek tiek nužindusi spenelius, tačiau gelbėjausi Bepantenu, o prieš gimstant sūnui, jau žinojau, ko tikėtis, tad iš karto apsirūpinau ir išvengiau to skausmo, nors sūnus buvo didelis, neėmė žinduko ir žindė labai dažnai. Sūnui 8 mėnesiai, maitinu, o iki kiek net pati nežinau. Bijau net pagalvoti, kad kažkada išsiskirti mažajam su krūtim, o jis taip ją mėgsta, jos ieško, kai yra šalia.
QUOTE(skriba @ 2007 05 30, 22:02)
Du nuostabiausi dalykai vaiko auginime - vaikiuko judesiai pilve (kai pilvas banguoja tarsi Baltijos jūra) ir žindymas. Duktė buvo šiek tiek nužindusi spenelius, tačiau gelbėjausi Bepantenu, o prieš gimstant sūnui, jau žinojau, ko tikėtis, tad iš karto apsirūpinau ir išvengiau to skausmo, nors sūnus buvo didelis, neėmė žinduko ir žindė labai dažnai. Sūnui 8 mėnesiai, maitinu, o iki kiek net pati nežinau. Bijau net pagalvoti, kad kažkada išsiskirti mažajam su krūtim, o jis taip ją mėgsta, jos ieško, kai yra šalia.
pritariu. Dar pridursiu - kai vaikelis yra paguldytas ant pilvo arba krutinės iš karto po gimimo

mamytes tiek graziu dalyku prirase, kuriuos jau buvau bepamirstanti.. taip, tas artumas, to mazucio trapaus zmogucio, godziai geriancio pieneli, svytintis veidelis.. na pradzioje tik man nepatikdavo, kad pienas tekedavo srovele,kai nereikia, o paskatinius maitinimo menesius jau truputi mane tai kankindavo
bet is esmes tai nuostabus potyris


Zindymas - maloniausias mano darbas auginant vaikeli. Jei galeciau, uzkonservuociau tuos momentus ir ta jausma, kad pasenusi galeciau issiimti ir pasigereti. Deja... Uztai maitinu kol galiu, ir maitinsiu kol galesiu ir kol dukra nores.
Ir man nebuvo taip lengva is pat pradziu - savaite verkiau is skausmo zindydama. Bet prakentejau, speneliai sugijo, ir dabar kaip per sviesta, jokiu problemu. Tik keista, kad pientraukiu pieno kosems nutraukt negaliu - nebega, tik rankomis ismelziu.
Ir man nebuvo taip lengva is pat pradziu - savaite verkiau is skausmo zindydama. Bet prakentejau, speneliai sugijo, ir dabar kaip per sviesta, jokiu problemu. Tik keista, kad pientraukiu pieno kosems nutraukt negaliu - nebega, tik rankomis ismelziu.