Savo suneliuka jau 10 menesiu maitinu, tai didelis malonumas, ir kas be ko kuo didesnis tuo smagiau, jis paciupineja speneli, apziurineja, tada uzsilipes man ant pilvo ji godziai apsizioja, nu neralu man tai...sitas rysys mus labai risa...
Jau nebemaitinu, bet man žindyti buvo tikrai malonumas (išskyrus patį paskutinį mėnesį, kai vaikis gerai pasidarbavo dantimis 
).
Kaip man gaila vyrų, kad jie negali to patirti...
).Kaip man gaila vyrų, kad jie negali to patirti...
QUOTE(Garbanele @ 2007 07 30, 15:55)
Savo suneliuka jau 10 menesiu maitinu, tai didelis malonumas, ir kas be ko kuo didesnis tuo smagiau, jis paciupineja speneli, apziurineja, tada uzsilipes man ant pilvo ji godziai apsizioja, nu neralu man tai...sitas rysys mus labai risa...
nerealu!!!
berods per lalaila rode vaizdeli kai parduotuvej vaikas prie manekeno uzlipo ir "papulio" po drabuziais ieskojo, kvatojau is juoko...
Gal aplinkiniai ir bodisi tokio vaizdo kai vaikas samoningai pas mama iesko kruties, bet ar kas gali atstot MP?
Pirma menesi buvo siek tiek skausminga maitint, bet vistiek nenustojau ir tikiuosi dar ilgai maitint.
Man irgi tik pirmi mėnesiai skausmingi, po to tai kaifas.
Buvo gera maitinti savo mazyli, taip jauciausi jam reikalingesne 
,bet gaila maziukas atsisake 8men MP ,o taip norejau maitinti ilgiau 
,bet gaila maziukas atsisake 8men MP ,o taip norejau maitinti ilgiau
Dažnai tenka girdėti, kad maitinti krūtimi mamai paprasta ir malonu. Gal aš dar labai trumpai tai darau (vaikučiui 3 savaitės), bet kiekvienas maitinimas man nemaloni prievolė Pirmiausia, tik pradedant maitint labai suskausta, po to skauda mažiau ir mažiau, bet vistiek skauda. Ir kiek su kuo konsultavausi, visi sako, kad mes viską darom teisingai(gerai apžioja, niekas nenugraužta iki žaizdų ir t.t.). Kai mažiukas pravirksta, nes yra alkanas, mano galvelėje būna vienintelė mintis "Ir vėl... 
" Be to maitinimo metu erzina iš kitos krūties lašantis pienas. Puikiai suprantu, kad mamos pienas vaikučiui geriausia, todėl stengsiuosi maitinti tol, kol matysiu, kad tai reikalinga(bent jau iki 6 mėn), gal kas gali patart ką daryti, kad maitinimas nebūtų bent jau nemalonus procesas? Gal visoms taip būna, o po to susitvarko?
Pirmiausia, tik pradedant maitint labai suskausta, po to skauda mažiau ir mažiau, bet vistiek skauda. Ir kiek su kuo konsultavausi, visi sako, kad mes viską darom teisingai(gerai apžioja, niekas nenugraužta iki žaizdų ir t.t.). Kai mažiukas pravirksta, nes yra alkanas, mano galvelėje būna vienintelė mintis "Ir vėl... " Be to maitinimo metu erzina iš kitos krūties lašantis pienas. Puikiai suprantu, kad mamos pienas vaikučiui geriausia, todėl stengsiuosi maitinti tol, kol matysiu, kad tai reikalinga(bent jau iki 6 mėn), gal kas gali patart ką daryti, kad maitinimas nebūtų bent jau nemalonus procesas? Gal visoms taip būna, o po to susitvarko?
Jei skauda spenelius tepk juos bepantenu arba Avent kremu speneliams (man jis padėjo) jei ir tai nepadės naudok antspenius kol speneliai apsipras 
O kad nevargintų bėgantis iš kitos krūties pienas naudok iklotus į liemenėlę Man dar ir dabar kartais iš vienos krūties sunkiasi pienukas maitinant 
Sėkmės
O kad nevargintų bėgantis iš kitos krūties pienas naudok iklotus į liemenėlę Man dar ir dabar kartais iš vienos krūties sunkiasi pienukas maitinant Sėkmės
man pirmą mėnesį ir tokie pojūčiai buvo galvojau, kaip mamos išmaitina tuos vaikus iki metų ir ilgiau, per kiekvieną maitinimą net cypdavau iš skausmo, bet 2 mėn viskas susitvarkė, ir dabar drąsiai galiu pasakyti, kad kai mažutis žinda, jaučiu tik malonumą tikrai buvo verta pasikankinti tas kelias savaitėles, beje man padėjo multimam kompresai
galvojau, kaip mamos išmaitina tuos vaikus iki metų ir ilgiau, per kiekvieną maitinimą net cypdavau iš skausmo, bet 2 mėn viskas susitvarkė, ir dabar drąsiai galiu pasakyti, kad kai mažutis žinda, jaučiu tik malonumą tikrai buvo verta pasikankinti tas kelias savaitėles, beje man padėjo multimam kompresai
Puccha, jei darai viska teisingai ir skauda tikrai ne del speneliu, vadinasi, ta pojuti sukelia pieno atleidimo refleksas - kudikiui pradejus zhysti ishsiskiria oksitocinas, kuris priverchia pieno anchius susipausti ir ishstumti pieneli.
gali tiketis, kad tu "krutu saremiu" laikui begant mazhes.
jei labai bega ish kitos kruties ir jokie ikloteliai "neatlaiko", gali paieshkoti plastikiniu " pieno surinkeju" - turetu buti vaistinese. ilgainiui, susinormalizavus pieno paklausai-pasiulai ir krutims prisitaikius, tekejimas sumazhes. galbut, net ishmoksi pieno tekejima sustabdyti pirshtais suspaudusi speneli.
dar gali erzinti "priklausomybes", "pririshimo" jausmas. gali pykti, kad privalai pirmiausiai tenkinti mazhylio poreikius ignoruodama savuosius. kaip ash vadindavau - "tevyne shaukia", ir turi tysti zhopa, nors ir labai norisi miego ar skauda, kas zhiauriausia - niekas kitas tu poreikiu patenkinti negali (tuo tarpu MB knarkia sau ramiausiai...) ypach ta priklausomybe erzino auginant pirmaji vaikeli - kol supratau du dalykus: 1. dabar nieko pakeisti negaliu - turiu su tuo susitaikyti ir prisitaikyti, ir 2. tai ilgai netruks, nes vaikas labai greitai auga (ka reishkia tie gyvenimo 1-2 metai ish kokiu 70)...
tikek, kad sunkumai laikini ir viskas bus gerai sekmes
gali tiketis, kad tu "krutu saremiu" laikui begant mazhes.
jei labai bega ish kitos kruties ir jokie ikloteliai "neatlaiko", gali paieshkoti plastikiniu " pieno surinkeju" - turetu buti vaistinese. ilgainiui, susinormalizavus pieno paklausai-pasiulai ir krutims prisitaikius, tekejimas sumazhes. galbut, net ishmoksi pieno tekejima sustabdyti pirshtais suspaudusi speneli.
dar gali erzinti "priklausomybes", "pririshimo" jausmas. gali pykti, kad privalai pirmiausiai tenkinti mazhylio poreikius ignoruodama savuosius. kaip ash vadindavau - "tevyne shaukia", ir turi tysti zhopa, nors ir labai norisi miego ar skauda, kas zhiauriausia - niekas kitas tu poreikiu patenkinti negali (tuo tarpu MB knarkia sau ramiausiai...) ypach ta priklausomybe erzino auginant pirmaji vaikeli - kol supratau du dalykus: 1. dabar nieko pakeisti negaliu - turiu su tuo susitaikyti ir prisitaikyti, ir 2. tai ilgai netruks, nes vaikas labai greitai auga (ka reishkia tie gyvenimo 1-2 metai ish kokiu 70)...
tikek, kad sunkumai laikini ir viskas bus gerai
sekmes
Žinau tą skausmą . Tai tarsi spazmas vos vaikui pradėjus žįsti? Nebeprisimenu po kiek laiko jis praeina, bet tikrai daug greičiau nei per pusę metų
Na gal per pirmus du mėnesius, ar dar greičiau. Nusiramink, tai visiškai normalu. Greičiausiai tai tik todėl , kad geriečiai papukai staigiai sumano pagausinti pieno kiekį, kad tik mažiukui nepritrūktų 
Viskas susinormalizuos 
QUOTE(ragnez @ 2007 08 17, 10:16)
ypach ta priklausomybe erzino auginant pirmaji vaikeli - kol supratau du dalykus: 1. dabar nieko pakeisti negaliu - turiu su tuo susitaikyti ir prisitaikyti, ir 2. tai ilgai netruks, nes vaikas labai greitai auga (ka reishkia tie gyvenimo 1-2 metai ish kokiu 70)...
Kaip pirštu į akį
O šiaip tai tikrai reta kuri pajunta maitinimo malonumą per pirmą ar net ir per antrą maitinimo mėnesį. O po to tikrai pasidarė gera, atsiguldavau į lovą vaikas šalia jis valgo, o aš galiu ramiai pasnudūriuot pailsėt ar tiesiog pasvajot ar ramiai paplanuot ką veiksiu vakare ar pan. O kur dar tas palaimingas kūdikio dejavimas valgant
Pasijauti geriausia pasalio kulinarė 
Stiprybės
Tikriausiai visoms sunku pradėti. Pasistenk nenuleisti rankų - dedi mažiuko sveikatos pamatus visam gyvenimui. Aš pati buvau mamos pienu iki 2 su viršum metų maitinta. Kai buvau mokyklinukė, mes buvom tik trys vaikai klasėj, kurie beveik niekad nesirgo, kai kitus aplink išguldydavo gripas. Aišku, aš tuo metu dėl to nedžiūgavau žinodama, kad draugės namuose žaidžia ir valgo skanėstus
Tapusi dabar mama aš tą patį padarysiu dėl savo sūnaus. Pats maitinimo procesas man tikrai jokio įpatingo malonumo neteikia (knygose teko skaityti, kad kai kurioms tai net gali sukelti orgazmą 
), bet mažiukui mama yra reikalingiausia ir niekas už ją to nepadarys.
Stiprybės, prasilauši kaip nors
Tikriausiai visoms sunku pradėti. Pasistenk nenuleisti rankų - dedi mažiuko sveikatos pamatus visam gyvenimui. Aš pati buvau mamos pienu iki 2 su viršum metų maitinta. Kai buvau mokyklinukė, mes buvom tik trys vaikai klasėj, kurie beveik niekad nesirgo, kai kitus aplink išguldydavo gripas. Aišku, aš tuo metu dėl to nedžiūgavau žinodama, kad draugės namuose žaidžia ir valgo skanėstus
Tapusi dabar mama aš tą patį padarysiu dėl savo sūnaus. Pats maitinimo procesas man tikrai jokio įpatingo malonumo neteikia (knygose teko skaityti, kad kai kurioms tai net gali sukelti orgazmą ), bet mažiukui mama yra reikalingiausia ir niekas už ją to nepadarys.Stiprybės, prasilauši kaip nors
