O mano situacija visai nepavydėtina. Mano lėlytė turėjo gimt liepos 14, o aš vis dar vaikštau su pilvuku ir gydytoja nenori skatint kol kaklelis pilnai uždaras. Nors echoskopu rezultatai rodo kad lelyte turejo gimt liepos 18, bet manes tai jau neguodžia. Šitaip užsilaukus man jau nebesitiki, kad kada nors ta laimingoji diena išvis ateis.
Man pirma ivede kaškokį gelį i mankštį. Prasidėjo skausmai, bet po kelių valandų nurimo. Po to pastatė lašalinę, bet veliau sužinojau, kad jau galvojo apie cezarį.
Su lašaline p o 1-2 valandų prasidėjo sąremiai, dar po 9 valandų gime sūnelis. Skaudėjo labai stipriai ir dažnai - daug sunkiau gimdžiau, negu kitus vaikus.
Vėliau 2 dienas negalėjau susišukuoti, nes visą laiką grėbiau save už plaukus. 
Su lašaline p o 1-2 valandų prasidėjo sąremiai, dar po 9 valandų gime sūnelis. Skaudėjo labai stipriai ir dažnai - daug sunkiau gimdžiau, negu kitus vaikus.
Vėliau 2 dienas negalėjau susišukuoti, nes visą laiką grėbiau save už plaukus.
QUOTE(aniukas @ 2006 07 26, 23:00)
O mano situacija visai nepavydėtina. Mano lėlytė turėjo gimt liepos 14, o aš vis dar vaikštau su pilvuku ir gydytoja nenori skatint kol kaklelis pilnai uždaras. Nors echoskopu rezultatai rodo kad lelyte turejo gimt liepos 18, bet manes tai jau neguodžia. Šitaip užsilaukus man jau nebesitiki, kad kada nors ta laimingoji diena išvis ateis.
nesijaudink dar labai,ateis tas metas,gal dar vaikiukas nepasiruoses,jei viskas gerai.as pati pernesiojau 5 dienas ir nieko,saremiai patys prasidejo ir vaikiux sveikas gime
tai ir tau gims,zinok,net 2 sav po termino dar yra normalu! 
As pirmaji leliuka pernesiojau 9 dienas - skatino prostaglandinais ir saremiai prasidejo, po 12 val pagimdziau. Antraji leliuka gimdziau praejus 2 dienom po termino, saremiai prasidejo patys, bet po 5 val nurimo - skatino oksitocinu ir po 14 val pagimdziau. Galiu palyginti, kad skatinant zyyyymiai labiau skauda.
pagimdziau. Galiu palyginti, kad skatinant zyyyymiai labiau skauda.
Sveikos mergaites!
Labai noreciau paklausti, kokiu zinote naturaliu skatinimo budu
?! Matot, mums jau 41 sav. baigiasi ir prasideda 42 -oji sav. Gydytoja sake, kad jei per artimiausias 3 d. niekas neprasides tada skatins, nes laukt ilgiau negalima, del vaisiaus vandenu 
!!! AS labai nenoriu to priverstinio skatinimo, gal kuri galit man padet 
?! Aciu 
Labai noreciau paklausti, kokiu zinote naturaliu skatinimo budu
?! Matot, mums jau 41 sav. baigiasi ir prasideda 42 -oji sav. Gydytoja sake, kad jei per artimiausias 3 d. niekas neprasides tada skatins, nes laukt ilgiau negalima, del vaisiaus vandenu !!! AS labai nenoriu to priverstinio skatinimo, gal kuri galit man padet ?! Aciu
auksiniai žodžiai:
Banga KULIKAUSKAITĖ:
Gimdymas gali tapti pačiu sakrališkiausiu išgyvenimu
Pradėkime nuo normalaus natūralaus gimdymo fiziologijos. Tai, kas tuo metu vyksta moters organizme, turėtų žinoti kiekviena moteris. Tad pirmiausia apie hormonus. Visais lytinio gyvenimo momentais, pradedant malonia pažintimi, flirtu ir baigiant lytine sueitimi, moters organizme gaminasi vadinamasis meilės hormonas oksitocinas. Šis hormonas gaminamas ir prasidėjus gimdymui, būtent jis ir sukelia gimdos susitraukimus. Su kiekvienu sąrėmiu moters organizme jo daugėja, o tiksliau, kuo labiau skauda, tuo daugiau jo gaminasi ir tuo stipresni būna sąrėmiai bei aktyvesnė gimdos veikla. Kai gimsta kūdikis, oksitocino moters organizme koncentracija, kelis kartus viršija tą kiekį, kuris būna, pavyzdžiui, lytinio akto metu. Taigi šis hormonas padeda ne tik pagimdyti kūdikį, bet ir patiriamas palaimos jausmas, hormoniniu lygmeniu. Kartu su palaimos jausmu, atsiranda ir fiziologiškai nulemtas prieraišumas ir meilė savo kūdikiui. O tai irgi be galo svarbu.
Kitas gimdymo metu morfininės endorfininės sistemos gaminamas hormonas endorfinas veikia kaip nuskausminamoji medžiaga, panaši į narkotikus. Kuo skausmas būna didesnis, tuo šio hormono gaminasi daugiau. Negali žinoti, kiek šis hormonas sumažina skausmą, juolab kad skausmai vis dėlto juntami, tačiau jis taip pat turi įtakos prieraišumo jausmui atsirasti. Kad gamintųsi reikiami oksitocino ir endorfino kiekiai, pirmiausia, moteris turi būti pasirengusi gimdyti psichologiškai: į gimdymo namus ji turėtų važiuoti drąsiai nusiteikusi, išsivadavusi iš įvairių baimių ir mitų. Be to, būtinas ir fizinis moters pasirengimas. Jai reikia teorinių žinių apie gimdymą. Gimdyvė turi pasitikėti medicinos personalu, gimdyti kiek įmanoma jaukesnėje aplinkoje. Viso to galima išmokti lankant Mamos mokyklą, skaitant literatūrą.
Šių hormonų dėka gimdymas tai ne vien skausmas, tai ir visa gama šiltų, gilių, nepakartojamų išgyvenimų, patiriama net ekstazė. Atėmus viena, dingsta ir kita. Kas gi su hormonu gamyba atsitinka tuomet, kai naudojamas spinalinis arba epiduralinis nuskausminimas? Iš karto po nuskausminimo nustoja didėti oksitocino koncentracija, sąrėmiai nestiprėja. Tuomet, dažniausiai tenka papildomai lašinti oksitociną, aišku, kad tai nenatūralūs moters hormonai. Moteris tarsi nušalinama nuo viso proceso. Ji nejaučia sąrėmių stiprėjimo, tai prietaisais mato tik gydytojai. Natūralus refleksas stangintis taip pat dingsta moteris tai turi daryti sąmoningai, ir ne kiekvienai tai sekasi.
Nuskausminimo procedūrą atlieka gydytojas anesteziologas ir nuo jo profesionalumo taip pat daug kas priklauso. Yra tikimybė, kad leidžiant nuskausminamuosius gali būti pradurtas kietasis smegenų dangalas ir nutekėti smegenų dangalo skysčio. Tuomet moteris kurį laiką jaus didelius galvos skausmus. Dėl nuskausminimo pradžioje sumažėjusio kraujospūdžio gali sutrikti gimdos kraujotaka, ir kūdikis kurį laiką gaus mažiau kraujo.
Bet, kita vertus, nuskausminimas yra didelė pažanga tais atvejais, kai moteris iš tiesų kenčia labai stiprius, tiesiog patologinius skausmus, kai nuskausminimas yra būtinas ir dėl kažkokių pavojingų gimdyvės ligų ir kai numatoma atlikti Cezario pjūvį. Žodžiu, kai šio nuskausminimo privalumai persveria trūkumus, tuomet jau negalima paneigti jo naudos.
Blogiausia, kad moterys pastaruoju metu per mažai supažindinamos su įvairiais natūralaus ir gimdymo su nuskausminimu aspektais. Pasitaiko tokių moterų, kurios jau ateidamos gimdyti žino, kad norės spinalinio ar epiduralinio nuskausminimo, yra nepagrįstai įsibaiminusios ir nenori nieko klausytis. Vargu ar tuo momentu jas galėtų kas nors perkalbėti.
Todėl negaliu neužsiminti ir apie dvasinius natūralaus gimdymo privalumus. Žinoma, kiek naivu tikėtis, kad šiais laikais, kai pasiaukojimas ir skausmas beveik visai nuvertinti, kai niekas neįžiūri dvasinės transformacijos galimybės kančioje, ar daug moterų susimąstys apie tai, tačiau sunku ir paprieštarauti, kad natūralus, nemedikamentinis gimdymas didžiausia dovana savo kūdikiui, kurią tik gali dovanoti motina. Natūraliai pagimdžiusi moteris dovanoja sau žinojimą, kad yra labai stipri, daug galinti, ji įgyja pasitikėjimo ir jėgos. Kartais gimdymo skausmai dovanoja moteriai pačius sakrališkiausius išgyvenimus, kokius ji tik gali patirti gyvenime.
Verta prisiminti ir tai, kad slopinti skausmus galima ir gausybe kitų natūralių priemonių taisyklingu kvėpavimu, meditavimo pratimais, tinkamai pasirinkus padėtį, kuri gali pagreitinti gimdymą, masažo pratimais, pagaliau ir tuo, kad šalia jau gali būti mylimas žmogus. Žinoma, tai nebus taip veiksminga kaip medikamentinis nuskausminimas. Bet natūralu. Juk kiekvienas naujas vaistas, metodas iš pradžių atrodo patys geriausi ir tik po kiek laiko pradeda aiškėti kažkokie nepageidautini reiškiniai, šalutiniai poveikiai. Todėl šiandienine galimybe jį rinktis, nereikėtų piktnaudžiauti.
Papildyta:
Perskaičius visas žinutes tampa aišku:
kad su gydytojais reikia ginčytis (ne visad žinoma)
kad gimdymo terminas - labai labai apytikris
kad dažnai skatinimo motyvai yra super savanaudiški - laisvas savaitgalis ar besibaigianti pamaina
kad moteris, jei stengiasi, save ir savo gimdymą supranta geriausiai
kad žali vandenys, nereiškia kad vaikutis buvo pridusęs, juk jį suspaudus dirbtino oksitocino varomai gimdai, jis tada ir pridūsta ir pasituština...o ne atvirkščiai
kad tikrosios skatinimo priežastys dažnai nuslepiamos, nutylimos, netgi dangstomos....
Ir dar: savo kūno pažinimas ir natūralus skatinimas labai svarbu gimdymo pradžiai. Reikia masažuoti savo "apačią", reikia mylėtis ir stimuliuoti krūtis (niekas neliepia jų mechaniškai trinti). Tai vyro ir moters santykių dalis - paruošti ir atverti kūną, kad jis atsivertų ateinančiam vaikui. Ir prasideda visai tai mūsų galvose.
Banga KULIKAUSKAITĖ:
Gimdymas gali tapti pačiu sakrališkiausiu išgyvenimu
Pradėkime nuo normalaus natūralaus gimdymo fiziologijos. Tai, kas tuo metu vyksta moters organizme, turėtų žinoti kiekviena moteris. Tad pirmiausia apie hormonus. Visais lytinio gyvenimo momentais, pradedant malonia pažintimi, flirtu ir baigiant lytine sueitimi, moters organizme gaminasi vadinamasis meilės hormonas oksitocinas. Šis hormonas gaminamas ir prasidėjus gimdymui, būtent jis ir sukelia gimdos susitraukimus. Su kiekvienu sąrėmiu moters organizme jo daugėja, o tiksliau, kuo labiau skauda, tuo daugiau jo gaminasi ir tuo stipresni būna sąrėmiai bei aktyvesnė gimdos veikla. Kai gimsta kūdikis, oksitocino moters organizme koncentracija, kelis kartus viršija tą kiekį, kuris būna, pavyzdžiui, lytinio akto metu. Taigi šis hormonas padeda ne tik pagimdyti kūdikį, bet ir patiriamas palaimos jausmas, hormoniniu lygmeniu. Kartu su palaimos jausmu, atsiranda ir fiziologiškai nulemtas prieraišumas ir meilė savo kūdikiui. O tai irgi be galo svarbu.
Kitas gimdymo metu morfininės endorfininės sistemos gaminamas hormonas endorfinas veikia kaip nuskausminamoji medžiaga, panaši į narkotikus. Kuo skausmas būna didesnis, tuo šio hormono gaminasi daugiau. Negali žinoti, kiek šis hormonas sumažina skausmą, juolab kad skausmai vis dėlto juntami, tačiau jis taip pat turi įtakos prieraišumo jausmui atsirasti. Kad gamintųsi reikiami oksitocino ir endorfino kiekiai, pirmiausia, moteris turi būti pasirengusi gimdyti psichologiškai: į gimdymo namus ji turėtų važiuoti drąsiai nusiteikusi, išsivadavusi iš įvairių baimių ir mitų. Be to, būtinas ir fizinis moters pasirengimas. Jai reikia teorinių žinių apie gimdymą. Gimdyvė turi pasitikėti medicinos personalu, gimdyti kiek įmanoma jaukesnėje aplinkoje. Viso to galima išmokti lankant Mamos mokyklą, skaitant literatūrą.
Šių hormonų dėka gimdymas tai ne vien skausmas, tai ir visa gama šiltų, gilių, nepakartojamų išgyvenimų, patiriama net ekstazė. Atėmus viena, dingsta ir kita. Kas gi su hormonu gamyba atsitinka tuomet, kai naudojamas spinalinis arba epiduralinis nuskausminimas? Iš karto po nuskausminimo nustoja didėti oksitocino koncentracija, sąrėmiai nestiprėja. Tuomet, dažniausiai tenka papildomai lašinti oksitociną, aišku, kad tai nenatūralūs moters hormonai. Moteris tarsi nušalinama nuo viso proceso. Ji nejaučia sąrėmių stiprėjimo, tai prietaisais mato tik gydytojai. Natūralus refleksas stangintis taip pat dingsta moteris tai turi daryti sąmoningai, ir ne kiekvienai tai sekasi.
Nuskausminimo procedūrą atlieka gydytojas anesteziologas ir nuo jo profesionalumo taip pat daug kas priklauso. Yra tikimybė, kad leidžiant nuskausminamuosius gali būti pradurtas kietasis smegenų dangalas ir nutekėti smegenų dangalo skysčio. Tuomet moteris kurį laiką jaus didelius galvos skausmus. Dėl nuskausminimo pradžioje sumažėjusio kraujospūdžio gali sutrikti gimdos kraujotaka, ir kūdikis kurį laiką gaus mažiau kraujo.
Bet, kita vertus, nuskausminimas yra didelė pažanga tais atvejais, kai moteris iš tiesų kenčia labai stiprius, tiesiog patologinius skausmus, kai nuskausminimas yra būtinas ir dėl kažkokių pavojingų gimdyvės ligų ir kai numatoma atlikti Cezario pjūvį. Žodžiu, kai šio nuskausminimo privalumai persveria trūkumus, tuomet jau negalima paneigti jo naudos.
Blogiausia, kad moterys pastaruoju metu per mažai supažindinamos su įvairiais natūralaus ir gimdymo su nuskausminimu aspektais. Pasitaiko tokių moterų, kurios jau ateidamos gimdyti žino, kad norės spinalinio ar epiduralinio nuskausminimo, yra nepagrįstai įsibaiminusios ir nenori nieko klausytis. Vargu ar tuo momentu jas galėtų kas nors perkalbėti.
Todėl negaliu neužsiminti ir apie dvasinius natūralaus gimdymo privalumus. Žinoma, kiek naivu tikėtis, kad šiais laikais, kai pasiaukojimas ir skausmas beveik visai nuvertinti, kai niekas neįžiūri dvasinės transformacijos galimybės kančioje, ar daug moterų susimąstys apie tai, tačiau sunku ir paprieštarauti, kad natūralus, nemedikamentinis gimdymas didžiausia dovana savo kūdikiui, kurią tik gali dovanoti motina. Natūraliai pagimdžiusi moteris dovanoja sau žinojimą, kad yra labai stipri, daug galinti, ji įgyja pasitikėjimo ir jėgos. Kartais gimdymo skausmai dovanoja moteriai pačius sakrališkiausius išgyvenimus, kokius ji tik gali patirti gyvenime.
Verta prisiminti ir tai, kad slopinti skausmus galima ir gausybe kitų natūralių priemonių taisyklingu kvėpavimu, meditavimo pratimais, tinkamai pasirinkus padėtį, kuri gali pagreitinti gimdymą, masažo pratimais, pagaliau ir tuo, kad šalia jau gali būti mylimas žmogus. Žinoma, tai nebus taip veiksminga kaip medikamentinis nuskausminimas. Bet natūralu. Juk kiekvienas naujas vaistas, metodas iš pradžių atrodo patys geriausi ir tik po kiek laiko pradeda aiškėti kažkokie nepageidautini reiškiniai, šalutiniai poveikiai. Todėl šiandienine galimybe jį rinktis, nereikėtų piktnaudžiauti.
Papildyta:
Perskaičius visas žinutes tampa aišku:
kad su gydytojais reikia ginčytis (ne visad žinoma)
kad gimdymo terminas - labai labai apytikris
kad dažnai skatinimo motyvai yra super savanaudiški - laisvas savaitgalis ar besibaigianti pamaina
kad moteris, jei stengiasi, save ir savo gimdymą supranta geriausiai
kad žali vandenys, nereiškia kad vaikutis buvo pridusęs, juk jį suspaudus dirbtino oksitocino varomai gimdai, jis tada ir pridūsta ir pasituština...o ne atvirkščiai
kad tikrosios skatinimo priežastys dažnai nuslepiamos, nutylimos, netgi dangstomos....
Ir dar: savo kūno pažinimas ir natūralus skatinimas labai svarbu gimdymo pradžiai. Reikia masažuoti savo "apačią", reikia mylėtis ir stimuliuoti krūtis (niekas neliepia jų mechaniškai trinti). Tai vyro ir moters santykių dalis - paruošti ir atverti kūną, kad jis atsivertų ateinančiam vaikui. Ir prasideda visai tai mūsų galvose.
tikrai auksiniai zodziai ir mintys. Tik dvasinis nusiteikimas, psichologinis pasiruosimas padeda. As tikrai esu pries visokius nenaturalius veiksmus ir intervencijas i si stebuklinga procesa. Zinoma neesu uzsispyrusi ozka jeigu "isikisimo" tikrai reikalauja situacija, tuomet reikia pasikliauti specialistais.
Pirmas kudikis gime lengvai, per 7.20val. visa procesa man atrodo, kad jutau stebint is virsaus, atrodo, kad net maciau kudikio akimis kaip jis skynesi kelia i si pasauli. Tiesiog, reikelejo atsiplaiduoti, nuolat galvoti apie kudiki, kvepuoti, o atejus reikiam momentui - susikoncentruoti ir tvarkingai isstumpti
Mes viska galime pacios, reikia tik TIKETI ir NUSITEIKTI
vat taip
Taip zadu ir sikart (nors prisipazistu, aplanko vis nerimas ir baime) Juk sako, kad pirmakart bijai, nes nezinai ko laukti, o antrakart bijai, nes zinai ko laukti
Pirmas kudikis gime lengvai, per 7.20val. visa procesa man atrodo, kad jutau stebint is virsaus, atrodo, kad net maciau kudikio akimis kaip jis skynesi kelia i si pasauli. Tiesiog, reikelejo atsiplaiduoti, nuolat galvoti apie kudiki, kvepuoti, o atejus reikiam momentui - susikoncentruoti ir tvarkingai isstumpti
Mes viska galime pacios, reikia tik TIKETI ir NUSITEIKTI
vat taip
Taip zadu ir sikart (nors prisipazistu, aplanko vis nerimas ir baime) Juk sako, kad pirmakart bijai, nes nezinai ko laukti, o antrakart bijai, nes zinai ko laukti
Negalima vienareiksmiai sakyti, kad skatinimas blogai ar gerai. Viskas priklauso nuo situacijos, kuria didzia dalimi sukuria pati gimdyve ir gimdyme dalyvaujantis personalas. Ir pritariu, kad gimdyves prichologinis ir fizinis pasiruosimas lemia labai daug. Taciau ne viska....
Laukdamasi vaikelio visa laika buvau tikra, kad gimdysiu naturaliai, be jokio skatinimo, nuskausminimo ar kitokio isikisimo. Taciau mano atveju skatinimas buvo butinas: pradejo teketi vandenys, o kaklelis nei is vietos. 9 val laukem, taciau apart silpnu saremiu nieko nebuvo. Teko skatint. Per mazai nepasirode kai prasidejo dirbtinai isprovokuoti stiprus saremiai. Nuolat buvo stebimi vaikelio sirdeles tonai, kad isitikint ar jam netruksta oro. Ir visa laika buvau "prisegta" prie lasines stovo.
Esu tikra,kad gydytojas ir akusere prieme teisinga sprendima ir laiku - dave laiko gimdai ir kakleliui pasitaisyt, o kai sie nesureagavo, priverte juos dirbti vaistais.
Laukdamasi vaikelio visa laika buvau tikra, kad gimdysiu naturaliai, be jokio skatinimo, nuskausminimo ar kitokio isikisimo. Taciau mano atveju skatinimas buvo butinas: pradejo teketi vandenys, o kaklelis nei is vietos. 9 val laukem, taciau apart silpnu saremiu nieko nebuvo. Teko skatint. Per mazai nepasirode
kai prasidejo dirbtinai isprovokuoti stiprus saremiai. Nuolat buvo stebimi vaikelio sirdeles tonai, kad isitikint ar jam netruksta oro. Ir visa laika buvau "prisegta" prie lasines stovo. Esu tikra,kad gydytojas ir akusere prieme teisinga sprendima ir laiku - dave laiko gimdai ir kakleliui pasitaisyt, o kai sie nesureagavo, priverte juos dirbti vaistais.
Portuke, kodėl manai, kad būtum nesulaukusi SAVO sarėmių? Kas tau sakė, kad praėjus tiek ir tiek valandų reikia skatinti? Daugiau 12 valandų bevandenis laikotarpis didina infekcijų tikimybę? - Šis mitas jau miršta. Blogėja vaikelio būklė? - Viskas pamatuojama dabartiniais monitoravimo įrengimais. Gydytojai taip pripratę? - Va čia tai tiesa.
Ir dar - kiek vandenų iš tiesų nutekėjo? Kiek liko? Kiek jų pakaks užtikrinti vaikeliui komfortą? - šitų aspektų tau turbut irgi niekas neaiškino.
Tavo Kūnas turi savo ritmą. Ir net jei tas ritmas neatitiko medicininių taisyklių, tai juk nereiškia, kad Kūnas nemoka pagimdyti. Turbūt moka. Tik tau neleido patirti. Ar nemąstei taip?
Suprantu, kad kai kurios medicinai prieštaraujančios mintys gali pasirodyti nepriimtinos - juk norisi pasitikėti ir atsiduoti gydytojams. Bet Gimdymas tai išskirtinai jūsų Kūno ir Dvasios aktas. Jo nieks nepadarys geriau už jus pačias.
Dar kart pridursiu - kad tai mano praktikoje neišbandyta nuomonė. Tikėjimas.
Ir dar - kiek vandenų iš tiesų nutekėjo? Kiek liko? Kiek jų pakaks užtikrinti vaikeliui komfortą? - šitų aspektų tau turbut irgi niekas neaiškino.
Tavo Kūnas turi savo ritmą. Ir net jei tas ritmas neatitiko medicininių taisyklių, tai juk nereiškia, kad Kūnas nemoka pagimdyti. Turbūt moka. Tik tau neleido patirti. Ar nemąstei taip?
Suprantu, kad kai kurios medicinai prieštaraujančios mintys gali pasirodyti nepriimtinos - juk norisi pasitikėti ir atsiduoti gydytojams. Bet Gimdymas tai išskirtinai jūsų Kūno ir Dvasios aktas. Jo nieks nepadarys geriau už jus pačias.
Dar kart pridursiu - kad tai mano praktikoje neišbandyta nuomonė. Tikėjimas.
