Oi, kokia pas mane painiava su ex
Gyvenom kartu kelis metus, issiskyrem.Jau pusantru metu praejo nuo tu skyrybu, o pamirsti nesigauna nors tu ka.Turiu dabar drauga, kuris mane labai myli, esu visiskai del jo tikra, jis nori seimos ir vaiku, o as vis atidelioju tuos pokalbius, jis nuostabus zmogus, bet kazko vis truksta
Kai jau atrode, kad viskas lyg ir gerai, ir skausmas del buvusiojo truputi atslugo, susitikau vel savaji ex
Prabuvom kartu pora dienu, ir vel visi prisiminimai atgijo, ir vel kelis menesius is vis erdvej nesigaudziau, su dabartiniu draugu net kalbet nenorejau, visaip stengiausi isvengti musu susitikimo, prasidejo jo isterijos, net grasinimai nusizudyti
ir asaros asaros asaros
po keliu menesiu vel viskas aprimo, mes lyg ir vel kartu.Jis ir vel maldauja vedybu, o as ir vel nezinau, gal tai butu geriausia, atsirastu vaikutis, kuris padetu man nusiraminti...O dabar, per savo durna galva, ir vel sugalvojau susitikti su savo ex, kita savaite...Kartu mes tikrai nebegalime buti, ilga istorija, bet susitikti taip norisi, nors ir zinau, kaip sunku gali buti po to, tiesiog pati draskau sau sirdi, kartais nekenciu saves uz tai, bet ir vel ta pati darau, nepalieka jis manes ramybej, o ir pati negaliu atsisakyti jo visam laikui
Jau isivaizduoju savo drauo reakcija, skaudinti jo nenoriu, ai, durna boba esu, zodziu truksta
