Perskaičiau viską. Nuo pradžios iki galo. Manau, kad neverta trinti iš atminties prisiminimų. Paverksit mėnesį ar metus (aš verkiau 1.5 m.) ir po kelių metų tie prisiminimai taip švelniai glostys širdį. Aš jau 7 metus kasdien JĮ prisimenu ir tie prisiminimai nebeskaudina, o suteikia vien palaimą. Nenorėčiau sužinoti ko nors bjauraus apie savo didžiąją meilę. Geriau visam gyvenimui išsaugoti gražius prisiminimus.
O man visada idomu, kai pabundi viduri nakties, nes sapnuoji ji, ar ir jis sapnuoja? Ar yra tas rysys tarp abieju?
QUOTE(Paulina1 @ 2006 03 01, 08:59)
O man visada idomu, kai pabundi viduri nakties, nes sapnuoji ji, ar ir jis sapnuoja? Ar yra tas rysys tarp abieju?
Ar sapnuoja tai nesu tikra, bet kad ryšys yra - tai neabejotina...Energetiniai ryšiai niekur nedingsta, deja...
Manau, kad dažnu atveju tai - visam gyvenimui 
O aš su savo vaikinu jau kelintą kartą skiriuosi. 
tikiuos šį kart padėjau tašką. Bėda ta, kad draugaujam 7 metus, esam kaimynai, bendras draugų ratas. tačiau man jau gana. 
tas tąsymasis tokia įtampą sukėlė, kad nebegaliu daugiau to ištvert. Ankstesniais kartais pabūdavom atskirai porą mėn ir jis ateina atsiprašydamas: aš be tavęs nei valgyt nei miegot negaliu..." 
o baliavot su chebra, pasirodo gali! 
taigi, apsisprendžiau galutinai. Nebeliko nei bendrų interesų nei pomėgių. Pavargau nuo smukdymo - kam tau reikia, ateis paukščių gripas, visi išmirsim... Na, sakau, kad tas gripas paukščius labiausiai veikia... taigi ką aš su juo veikiu - nežinau. Ieškau psichologo - kad padėtų sustatyti mintis į vietas. Gal ką parekomenduotumėt kaune?
tikiuos šį kart padėjau tašką. Bėda ta, kad draugaujam 7 metus, esam kaimynai, bendras draugų ratas. tačiau man jau gana. tas tąsymasis tokia įtampą sukėlė, kad nebegaliu daugiau to ištvert. Ankstesniais kartais pabūdavom atskirai porą mėn ir jis ateina atsiprašydamas: aš be tavęs nei valgyt nei miegot negaliu..." o baliavot su chebra, pasirodo gali! taigi, apsisprendžiau galutinai. Nebeliko nei bendrų interesų nei pomėgių. Pavargau nuo smukdymo - kam tau reikia, ateis paukščių gripas, visi išmirsim... Na, sakau, kad tas gripas paukščius labiausiai veikia... taigi ką aš su juo veikiu - nežinau. Ieškau psichologo - kad padėtų sustatyti mintis į vietas. Gal ką parekomenduotumėt kaune?
Pritariu, kad pamirsti neimanoma....O tie prisiminimai lieka tik grazus...kas skaudu, kas buvo negera uzsimirsta ir lieka tik tas spalvotas pasaulis, kuriame gyvenai su tuo zmogumi.
Turiu vyra, nuostabu suneli...bet zinau, kad kai ateis vasara vel pamatysiu savo pirmaja meile...ir vel virpes sirdele ir vel instinktyviai seksiu kiekviena jo zingsni, gaudysiu balsa...
Turiu vyra, nuostabu suneli...bet zinau, kad kai ateis vasara vel pamatysiu savo pirmaja meile...ir vel virpes sirdele ir vel instinktyviai seksiu kiekviena jo zingsni, gaudysiu balsa...
Jeigu labai myli ? Daryk viska kas imanoma -ir neimanoma 
Del mylimojo reikia deti visas pastangas
sEKMES -Meileje
Del mylimojo reikia deti visas pastangas
sEKMES -Meileje
QUOTE(bru @ 2006 03 01, 15:19)
Jeigu labai myli ? Daryk viska kas imanoma -ir neimanoma
Del mylimojo reikia deti visas pastangas
sEKMES -Meileje
Del mylimojo reikia deti visas pastangas
sEKMES -Meileje
Bet kuo labiau vejiesi, tuo labiau jis bėga nuo Tavęs...
O pradėjus sustoti labai sunku... Galų gale pamynusi visus principus, savigarbą, atsiduri būsenoj "nėra ką prarasti"... Tas gali privesti prie visiško išsekimo, beprotybės
Visvien išmaldauta "meilė" nesušildys...
Karti patirtis rodo vieną kelią - PALEISK...
Mes draugavom 7metus.Susipykom,išsiskyrėm.Skaudėjo...Jis vedė ,po kiek laiko aš.Jau praėjo 10m o neužsimiršta.Labai pasiilgau jo mamos nes su ja sutarėm tiesiog nuostabiai,ji buvo ir draugė ir mama man.Beveik kiekvieną dieną apie ją galvoju jau beveik 10m.Nepasimiršta,nebeskauda ...Tik prisiminimai ir ilgesys...
Man irgi teko patirti i6siskyrima su žmogumi, kurį iki šiol labai myliu.
Jau praejo keli mėnesiai, o atsigauti niekaip negaliu, verkiu, valgyti nenoriu.. Suprantu, kad darau negerai, bet nežinau, kaip iš to jausmo ištrūkti, jaučiuosi tarsi uždaryta savo prisiminimuose...
Kažkuri rašė, kad sunku būti tose vietose, kuriose būta kartu, aš galiu pasakyti, kad ne tas žodis kaip sunku. Neįsivaizduoju, kad galėčiau su kitu žmogumi būti ten pat, kur buvau su juo. Sunku tai, kad aš likau gyventi tuose namuose, kuriuose gyvenom kartu, kartu kūrėm bendrą jaukumą ir pan.
Tikiu, kad laikas gali pagydyti, bet nebeturiu kantrybės išlaukti, greičiausiai todėl, kad nesijaučiu pasiruošusi jį pamiršti ir paleisti. Toks jausmas, lyg savo noru leistum artimam žmogui numirti
Liudnai aš čia, sorry...
Jau praejo keli mėnesiai, o atsigauti niekaip negaliu, verkiu, valgyti nenoriu.. Suprantu, kad darau negerai, bet nežinau, kaip iš to jausmo ištrūkti, jaučiuosi tarsi uždaryta savo prisiminimuose...
Kažkuri rašė, kad sunku būti tose vietose, kuriose būta kartu, aš galiu pasakyti, kad ne tas žodis kaip sunku. Neįsivaizduoju, kad galėčiau su kitu žmogumi būti ten pat, kur buvau su juo. Sunku tai, kad aš likau gyventi tuose namuose, kuriuose gyvenom kartu, kartu kūrėm bendrą jaukumą ir pan.
Tikiu, kad laikas gali pagydyti, bet nebeturiu kantrybės išlaukti, greičiausiai todėl, kad nesijaučiu pasiruošusi jį pamiršti ir paleisti. Toks jausmas, lyg savo noru leistum artimam žmogui numirti
Liudnai aš čia, sorry...
Išsiskyrimo skausmas kartais net prilyginamas netekties skausmui.
Norint pamiršti žmogų reikia būtent pusę kartu praleisto laiko (iš filmo "Seksas ir miestas")
Norint pamiršti žmogų reikia būtent pusę kartu praleisto laiko (iš filmo "Seksas ir miestas")
QUOTE(Edule @ 2006 03 01, 12:03)
Ieškau psichologo - kad padėtų sustatyti mintis į vietas. Gal ką parekomenduotumėt kaune?
Galiu rekomenduoti psichologa Kaune.
Man labai padejo.
