Negaliu pamiršti buvusio...

Na greičiausiai nesapnuoja... bet dėl ryšio... na greičiausiai kažkoks yra. Nors mano atveju tai tie prisiminimai kankina ne iš pirmos meilės laikų Su pirmąja meile draugavome 2 metus. Vėliau išsiskyrėm su mintim, kad jei vis tik lemta - susibėgsim... Bet lemta nebuvo. Iš pradžių susitikdavom ir bendraudavom kaip draugai, vėliau viskas blėso ir nublėso... na liko nuotraukos, ir neįkyrūs prisiminimai, kuriuos "pasiimu pavartyti", kai pati noriu.
O va kitas atvejis... visiškai priešingas. Susipažinom su vienu vaikinu gruodį, o jau per valentino dieną išsiskyrėm. Bet šito žmogaus aš negaliu pamiršti jau 5 metai. efektinga pažintis buvo - su liepsnele ir intriga.
Dabar esu ištekėjus. Laimingai Bet.. dar ir dabar metų, pusmečio intervalu sulaukiu iš jo žinutės - bereikšmės - eilėraštukas ar šiaip "veikiu tą ir aną". Ir pati parašau kartais O pagalvoju apiejį dažnai - įdomu ką jis veikia, su kuo draugauja, o gal jau vedęs. Tik nelabai ką apie jį težinau
Ir tikrai galiu pasakyti, kad jo nemyliu, kad nenorėčiau su juo gyventi, bet tie nepaaiškinami prisiminimai ir pagalvojimai ech..

Vat butent kad mes mylime butent ta meiles jausma, ta prisiminima, o ta zmogu atsimename del to, kad su juo buvo taip gera tuo metu. As irgi niekad nepamirsiu kaip atvaziavau 18kos i Vilniu studijuoti. Buvau paprasta kukli mergaite is provincijos, be cento kiseneje. Ir tai mane JIS pirma karta kaip mergina veze savo masinoj, pirma karta vede i Vilniaus ir ne tik kavines, i gamta, laike uz rankos, sake kad myli ir t.t... O jis buvo ganetinai isvaizdus solidus 30 metu "vaikinas". Tiesiog noriu pasakyti kad to laiko vertinimu jis man padare ispudi ir neabejoju kad dabar jo jau nepadarytu. Ir dabar yra kas mane veza, laiko uz rankos, sako kad myli ir net dar daugiau - mes kartu gyvename, planuojame bendra ateiti. Taciau dabar man sitie veiksmai nedaro tokio didelio ispudzio kaip tada, pirma karta. Vertinimas pasikeite, vertybes, prioritetai pasikeite. O prisiminimai liko, nors ir suprantu kad tai ka prisimenu tikrai nera vertybe, bet juk tai buvo pirma karta...
Tai vat, visom, kurios "dejuoja" praejus ilgam laikui del dideles buvusios meiles, noriu pasakyti, kad svarbu yra ivertinti tai ka turi dabar, palyginti ir suvokti, kaip mes pacios per ta laika pasikeitem ir kad mes pasiilge to "virpuliuko, to nuostabaus "pirmo" jausmo o ne konkretaus zmogaus is tikro. Linkiu kiekvienai dabartyje surasti ta zmogu, su kuriuo galetumete kazka patirti "pirma" karta ir viskas bus gerai!

Įdomu, ar patys vyrai mėgsta taip dairytis atgal, kaip kad mes darom.
Man kažkaip susidarė įspūdis, kad jeigu jie deda tašką, tai net sau sunkiai pripažįsta, kad pasiilgsta buvusios, bando patys jausmus sau slopinti, o jų mąstymas tam tikrai palankus (čia aš apie tai, kad jie tuo pačiu metu negalvoja apie kelis dalykus, pvz., jeigu mintys apie darbą, tai apie darbą, jei apie merginą, tai galiu ir apie darbą pagalvoti ir mintys apie mergina praeis). Gal tiesmukai čia aš, bet panašiai ir yra..

Aš irgi negaliu pamiršti !!!! Nebeįsivaizduoju kaip man jį išbaladoti iš savo galvos Mane jau pradėjo nervinti, kad praėjo porą metų, o aš jį vis lyginau su nauju draugu, kurio jau irgi nebeturiu. Kaip man jo atsikratyti, nes negaliu normaliai gyventi. Einu linksmintis, kavinės, barai , gimtadieniai ir t.t., bet visąlaik tarp tų visų naujų pažystamų ieškau to.. Man jau atsibodo, pradėjau niekur nebeiti, užsidariau namuose. Man niekas neįdomu, nieko nebenoriu, nebuvo tokios dienos, kad apie jį negalvočiau Kartais pagalvoju, kad jis neleidžia man jo pamiršt. Maždaug kartą per mėn. tenka susitikt, o jis taip elgiasi.. kad neįmanoma išlikt jam abejingai. Nesuprantu jo, turi draugę, bet vsitiek man visą reikalą gadina. Kartą spec. išėjau iš patalpos, kad tik nereiktų į juos žiūrėti, atsisėdau kitur.. o po kelių minučiu jis ją atsitempė ir pasisodino šalia manęs. Norėjau jį . + praeidamas man pro akis pranešė savo mobilų, kuriam buvo kažkas parašyta, bet nespėjau perskaityt. Nesuprantu mūsų situacijos, jaučiuos beviltiškai.. nei pati nebesuprantu, kokį spektaklį mes čia darom.

Saulute, taip trodo lyg apie mane pačią ir apie manąjį ex rašytum:) Praėjo jau pusė metų - o negaliu jo pamiršti.. Jis turi kitą, bet keisti tie santykiai, bent jau man atrodo..Jis kasdien man skambina, atvažiuoja, matomės, beveik kasdien pietaujame..nežinau..savaitgalį jis kaip į vadnenį dingsta, nes su ja būna, o poto aš jam tampu reikalinga..noriu prisiglaust, apkabint, išbučiuot, išmylėt..bet nesileidžia Irgi sakė nemyliu, nenoriu...Nenoriu su juo amtytis - skaudu, kaskart lieku su ašaromis, bet negaliu atsispirti..Jis matomai tai amto - tai gaunasi dar ir kankina Kur tokie santykiai nuves? O aš jam tiek gero apdarius - praktiškai ištraukiau iš labai didelės gyvenimo nelaimės...o jis kaip su šiuklše elgiasi..skaudu, bet... JĮ

Tokie santykiai neturi jokios ateities. Geriau juos nutraukti, bus skausminga, bet veiksminga.
Aš irgi buvau dviprasmiškoje situacijoje, bet pagalvojau, kad ateities vis tiek nėra, tai kam tada save kankinti. Ir kai atsiribojau nuo jo - iš karto pasijutau geriau.

Daug kas cia rasot,kad laikas uzgydo visas zaizdas. As ir pati ne karta taip esu patarinejus savo draugem,bet man paciai sis patarimas visai neveikia Esu istekejusi,o savo buvusios meiles negaliu pamirst nors ka nori daryk Vyras mano geras, mane myli,bet sirdi vis virpina prisiminimai apie ex...Ir zinau,ir suprantu,kad nera mum sansu but kartu,nes jis taip pat vedes,bet nieko negaliu padaryt...Bandziau ji pamirst, linksminausi,susitikinejau su draugais, netgi susiradau kita ir istekejau ir ka??? Niekas neveikia... Labai jo pasiilgstu... Kartais susirasom zinutem, buvom kelis kartus susitike,bet tai ir viskas. O man rupi kaip jis gyvena,kaip jam sekasi. Ir nezinau ar kada nors galesiu JI pamirsti...

Vat ir man baisu, kad laikui bėgant atsiras kitas žmogus mano gyvenime, bet niekaip nepamiršiu to, kuri laikiau vieninteliu. Ir kaip tada būti laimingai su žmogumi, kuris yra tau geras, tave myli, o tavo pačios mintys nuolat pas kitą laksto?
Aišku, per toli aš čia žiūriu, gal laikui einant viskas praeis, bet kol kas tai...
O ir kaip pamirsti, jeigu nuolat susitinkam, mums gera kalbėtis, nes vienas kitą labai gerai pažįstam ir suprantam... Man daug kas pataria - pamiršk, nematyk,tai ir širdies neskaudės, bet.... Aišku, jeigu vaikinukas būtų buvęs neištikimas, gėręs, mušęs ir pan. tai šis patarimas būtų vienintelis tinkamas.

Butent,mano ex meile man irgi nieko blogo nepadare,tai ir prisiminimai geri apie ji...O del kito zmogaus,tai man irgi gaila kartais ziuret kaip mano vyras del manes stengiasi,o mano mintys kartais buna taip toli...ir laikui begant tai nepraeina....kartais baisu pasidaro,kad tai gali niekada nepraeit tai nejau as visa likusi gyvenima ir gyvensiu su tom mintim ir jausmais apie ex???

as savo vieninteles ir tikros meiles irgi niekada nepamirsiu, nors ir zinau kad laiminga pabaiga man tikriausiai neimanoma, bet nieko negaliu padaryt,tiesiog zinau kad jis yra TAS...

[quote=Gėlyte,2006 03 04, 01:10]
Įdomu, ar patys vyrai mėgsta taip dairytis atgal, kaip kad mes darom.


Su vyru išsiskyriau beveik prieš du metus... Skyrybų laikotarpiu nesidarkėm, nesiėdėm. Vieną dieną atsimenu susitikę pasiuntėm viens kitą ir vsio... Iškarto jau skyrybų laikotarpiu abudu buvom susiradę po draugą. Jis 10 metų jaunesnę panelę, o as 7 metais jaunesnį kavalierių. Ir niekada mudu nesišnekėjom ir susitikę tik vienas kitam galvą linktelėdavom. Tai va.... vieną gražią dieną aš su savo draugeliu išsiskyriau po beveik 2 metų draugystės. Po poros dienų sužinau, kad mano buvęs vyras veda, nes jo panelė laukiasi . Mes su vyru vaikų negalėjome susilaukti, labai norėjome, bet... Čia jau kita tema. Pradėjau rėkt kaip skerdžiama, paskambinau savo buvusiam vyrui ir pirmą kartą po skyrybų normaliai pasišnekėjom. Tai patikėkit, kiek visokių dalykų išgirdau. Sakė kamavosi kaip šunytis, sapnavo, pasiilgo, naktim kūrė ką sutikęs norėtų pasakyti ir t.t. Aš taikytis nenoriu, jam jaučiu kažkokį kitokį jausmą negu meilė. Tik man skaudu buvo dėl vaiko, kad mudu šitiek stengėmės, bet nebuvo lemta jų susilaukti. Nors širdį aš jam linkėjau, kad jis susilauktų nors su kita ir nors jis būtų laimingas. Jie jaučia viską tą patį ką ir mes moterys. O savo draugą palikau aš (nors myliu, bet dėl kai kurių savybių tenka tai padarti), tai irgi jau 2 mėn. ramybės nėra. Jis žiauriai kankinasi. Bet man atrodo, kad geriausiai dėti tašką ir kęsti. Greičiau tada viskas praeina.
Savo buvusiam vyrui jaučiu kažkokį švelnų, gerą jausmą. O buvusiam draugui karštą meilę ir aistrą
Papildyta:



O man ir buvęs vyras ir buvęs draugas sako, DINK IŠ MANO SAPNŲ, NES BAIGI Į KAPUS NUVARYTI.... Sako, sapnuoji, kad susitaikėm o atsibudęs realybėje nenori gyventi, kad tai tik sapnas. As nelabai sapnuojau, labai retai...

jau kam sekas, tam sekas. aš šiandien net du buvusius sutikau ir abu su merginom:))) tuoj eisiu rūkyt nusipirkt. bet nieko, ateity manęs laukia geresni.