praktinį pozityvizmą praktikuojame toliau

Nuo mūsų minčių tikrai daug kas priklauso!



O čia visoms pozityviai mąstančioms ir gyvenančioms.

Dar vaikystėj, kai laaaabai nenorėdavau (ir bijodavau ) eit pas dantistę, naudojaus tokiu metodu, kurį nemalonioms situacijoms taikau iki šiol - tame nemielame kabinete (palatoje, kambaryje, posėdžių salėje ir t.t.) pažvelgiu pro langą ir pagalvoju: praeis valanda (ar kelios, ar diena), ir aš būsiu tenai, trauksiu sau smagiai savais keliais, ir visa, kas šią akimirką man nepatinka, bus jau praeity... Visai netrukus... Taip ir būdavo. Net greičiau, nei tikėdavaus.

Hm... Juk šiandiena - tai rytojus, dėl kurio nevertėjo jaudintis vakar, ane?..

O aš ketvirtadienį einu grąžintis.Du pusdienius ieškojau, kas ir kur ir kada ir kaip atiduos mano laimėto "Stiliaus" dovanas.Oi tvarkelė.
Drabužių išskiria už 600 Lt , o su šukuosena jiems daugiau negu pasisekė.Klausė stilistė kokio ilgio plaukai, sakau viršugalvyje gali būti 2 cm.
Juokiuosi, kad reiks dažų nuo veido neplauti iki sekmadienio .Sekmadienį balius -pusseserės 45-metis .Nėra didelės nuotaikos važiuoti ypač kai kraujo tyrimas nervus sugadino.
Užsiregistravau vėl pas onko , antradienį paskirs tolesnius tyrimus.Dar norma, bet riba netoli.Pernai per du mėnesius vėžio rodiklis ribą peršoko ir pakilo labai daug.Chemiją iš kart išrašė.Jei dabar pradės chemija nepraėjus net pusmečiui , tai labai negerai.
Bet dabar sukirtau dozę torto
Kaip gerai kai neberūpi dieta. "Išaugtą" baltą paltuką ir baltą striukę atidaviau nėštukei martelei.Pernai buvo baltos spalvos trauka.
Taip be ryšio prirašiau.
Gero jums savaitgalio.Tiesa ryt dirbama , bet tur būt ir nelabai rimta diena.
Ate

skaitau ir tookia pazystama situacija... visada visur stengiuosi teigiamus dalykus matyt, gal daznokai visu neigiamu net "nematau". kartais mane spaklausius atrodo taip jau viskas grazu, taip jau puiku, o is tiesu tiesiog uzblokuoju savo galvoj viska kas gal kiek neidealu buvo... is tiesu tai baisu. labai retai ateina kazkoki pesimizmo momentai, tada oi kaip viska prisimenu ir kaip viskas juoda atrodo iki kitos dienos. tada ir vel aiskinu sau kad viskas pas mane gerai, ar bent jau bus gerai...
as su MB irgi pastaruoju metu daug pykstames. truksta savitarpio supratimo. ir taip as kalbu po 7 metu abu nemegstam pyktis, ir niekad anebuna kad susipyktumei ilgesniam laikui nei pusdienis, bet kai tai darosi dazniau liudna.. bedos pas mus kyla is namo statybu. o dar as nekenciu jo mamos, kad ji toki savim nepasitikinti isaugino. gera mano minciu seka ziuriu
bet kad paskaiciau posta ir tiek minciu kilo, panasu juk ir man. visai neseniai atrode viskas puiku, dabar viskas atrodo šikna . zinau kad ryt vel turbut kitaip galvosiu. sako gyvenimas kaip zebras - juoda, balta, juoda balta o ant galo vistiek sikna
ir as visada stengiuos aplinkiniuose pozityvizma skatinti. visada sirdis atsigauna kai saulyte pasviecia, reiks savaitgali i soda vaziuoti. kad tik oras geras butu, o tai vel tik pilka/lietus... tokia ir nuotaika...

Pozityvizme reikia baigti su neapykanta.Tai velniškai sunku.Ką duos neapykanta anytai, kad dabar jos sūnaus , o tavo vyro išlindo kažkokie tavęs netenkinantys bruožai.Manau kad ir kai draugavot jis buvo toks pat, tik gal jo nepasitikėjimas savimi , tau leido pasijausti svarbesne , globėja,galėjai daugiau vadovauti.Ir tai tau patiko.Po to ateinha metas kai moteris nuo visko pavargsta ir norisi, kad kažkas dalį naštos nuimtų nuo pečių, įsivaizduoju kiek lakstymo prie statybų, štai tada ir pamatai , kad niekas tos naštos nepaims.O dėl neryžtingumo pradėk pati stumti , iš pradžių duok nesudėtingas užduotis, paaiškink.Po truputį žmogus įpras, kad smagu būti ir reikšmingu, kad ir jis gali kažką sutvarkyti.Jei aš teisingai supratau situaciją.
Esu ir aš neapkentusi.Tai toks alinanti s jausmas , kuris dažniausiai vis auga, pyktis atrodo sprogdina.
Gero savaitgalio, sekmadienį girdėjau bus gražu.

Ir gražu bus ne tik sekmadienį. Gražu bus kasdien
Su neapykanta išties baikit... keiskit tą jausmą kuo kitu - gal gailesčiu iš pradžių, paskui atlaidumu, galiausiai supratimu... Žmonės yra tokie, kokie yra. Mes jų nepakeisime. Vienintelis dalykas, kurį pakeisti galime - MŪSŲ POŽIŪRIS. Ir nuo jo priklauso, kiek leisime sau būti laimingoms...

Gabija , jau po grožio procedūrų?.. Kaip jausmelis?..

zinau kad neapykanta blogai. seip esu geras zmogutis... o nuo anytos atsiribojom kiek imanoma, per sventes valandziei uzsukam ir tiek. kiek kartuis jos esu girdejus "nu ka jau cia jus pasistatysit" "ka jau jus cia padarysit". toks vaizdas kad mes jau toki beviltiski. o MB bandau skatinti kazka daryti, surasau uzduotis kai einam su kokiais darbininkais susitikt vis klausiu - mes taip taremes? o kaip tu ten sakei? ka tu galvoji? vis kad kazkaip ji uz liezuvio patempt. Jus labai teisingaisituacija supratot, tikrai po 7 metu nusibodo kad viska tempiu as. matau kad ir jis isgyvena, ir jaudinasi, bet tik kartais tai parodo. ir toks vaizdas kad jis nemato kiek as pastangu dedu kad tas namas uzaugtu. kartais su baltu pavydu paklausau kaip moterytes pareiskia "oi nezinau, cia vyras pas mus namo statybom uzsiima". nors aisku as taip ilgai negaleciau nes kazkoks mergeliskas bruozas reiskiasi - vis atrodo kad bemanes nieks taip gerai nepadarys bet as su tuo kovoju
turbut nuskambes juokingai, bet anyta dar nera buvus musu sklype su pamatais... as vis atidelioju ta jos apsilankyma, suprantu kad kazkada gi ateis tas metas. bet kai ji tokia kupina kazko neigiamo, as labai bijau kad i mano laimes kampeli ji kazko negero atves ir paliks turbut vaikiskai mastau, bet taip jau yra
va ir prisipazinau
cia toki reti silpnumo momentai, kai leidziu sau pasibedavoti vis atsiranda kazkokiu kliuciu, vis nauji nervukai. tai matyt toks sunkus metas

tikiuosi ryt grazi diena bus vaziuosiu zeme kapstyti - sirdis atsigaus buna sedziu sode, kapstau kokia gelyte sodindama, ir pagaunu save kad man taip labai gera ir ramu, o tada kazkaip net nustebus susimastau nu ir ko man cia taip gera
Papildyta:

teisingai sakot. pirmus tris metus baiseliausiai jos nekenciau, po to pradejom atsiriboti, dabar ir "nekenciiamas zmogus" bandau pakeisti "negeras zmogus", kuriam visgi linkiu sekmes ir sveikatos gyvenime, kad tik musu nebeskaudintu

Supranti jei anyta sūnų 20 metų laikė nevykėliu, kol jis buvo pas ją, ji tiesiog užkodavo jį manyti, kad jis nieko nesugeba.O kai dabar dar patvirtina , kad nieko nebus ,dar tą kodą užtvirtina.Duok rimtus darbus, kad jis pajustų , kad gali.Jei pirmas blynas prisvils, tai ištaisykit, bet be priekaištų. Kitaip daugiau jo neprisiprašysi.Vyras tai vaikas, tik jo mašinėlė didelė .
Mano vyras irgi mergelė, tai irgi tik savimi , kai reikia ką nudirbti pasitiki.Tokie jau idealūs tie mergelės .
Nepalik vyro vien pasitarimams, o siųsk konkrečiai užduočiai.
Apie anytą galvok ne apie kaip blogą žmogų, o kaip apie žmogų , kurį pažįsti, kuris kažkur gyvena, kai nuvažiuoji atsiskirk stikline siena.Išvažiuodama nuoširdžiai palinkėk jai sveikatos ir palik ją kitame laike, kitame pasaulyje.Ir daugiau nebegalvok apie ją.
Ir tą daryk mintyse , kai spręsis problema su vyru , ar būsi juo nepatenkinta.Santykiuose su juo neįsileis anytos vizijos.Santykius ir taisykles jūs kuriate patys , juo labiau , kad gyvenate atskirai.Be to prie jo nekalbėk blogai apie jo motiną, tada motinos kodai jo smegenyse veiks prieš tave.
Ot tai pripasakojau.Kaip filosofas.Tiekiuosi ne į lankas.

Apdovanojimų eisiu ketvirtadienį.Būtų labai džiugu, jei iki to laiko sužinočiau ką nors teigiamo apie sveikatą.

Ale iskur pas Jus tiek pozityvumo, skaitau ir atsistebet negaliu Smagu

Tikiu, kad sužinosi Ir labai norėčiau kur nors pamatyti foto, kaip atrodysi po "tiuningo"... Sėkmės Tau, kuo didžiausios sėkmės

Gabija., ko tai šią nuotrauką išvydus pagalvojau apie tave.

Negalvok, kas gali būti, džiaukis, ką turi šiandien! Suprantu, turėtų būt labai nelengva gyvent su nerimu (baime).

Pažiūrėk į nuotrauką.
Juk nežinom, kas už to medinio liepto galo. Nei vienas nežinom. Bet nuo tavęs tokia stiprybė sklinda, toks optimizmas! Sužinok, pasuk už posūkio. Tavęs laukia nauji keliai, naujos galimybės.

Sakai, praeitais metais balta spalva žavėjo. O šiemet kokia?
Juk pavasaris jau!

IV-ienį būsim mintimis su tavimi! Atrodo iš tiesų nerealiai faina, kad tu dalyvavai ir esi tarp nugalėtojų!

Ačiū mergaitės už gražius žodžius.
Mergaitės ką jūs įsivaizduojate stiprumu?Galvojate aš nebliaunu, antidepresantus geriu.Bet nėra kitos išeities.Žurnalistai rašo "jis kovoja su liga", ką ten ir kaip sukovosi?Gyveni su ja.
Šiandien pavargau , tai padariau Reiki pozas, tikrai greičiau jėgas atgauni , ne padrypsojus su žurnalu.Kažkas ten yra, relaksacija garantuota.
Už mane , duodu galvą , balsavo mano likimo draugai.
Kažkaip pozityvinis planavimas pasireiškia.Rašiau, kad išleistuvėms iš darbo gavau liaudies menininko drožtą angelą ir vazą su svarovski kristalu, apie kuriuos buvau pagalvojusi, bet niekam nieko nesakiau.
Užėjo nepaaiškinama mintis pasiųsti nuotrauką į konkursą ir patekau į nugalėtojus.Tik bijau to fotografavimo.
Praeitą savaitę išsireikalavau 6 metų darbo apmokėjimo skolą .Nerealu, nors teko ir susipykti, bet susitaikėm ir pinigėlius atgavau.
Gaila , kad tiuningas trumpalaikis.Po visko vesiu vyrą į tikrą foto atelje, kad visame gražume prisimintų.Ir įsižiūrėti kaip daro bus sunku, nes be akinių kaip pelėda, nieko nematau.
Geros darbo savaitės