QUOTE(rutulux @ 2008 03 17, 10:10)
Toks jausmas, kad be manęs sugrius namai. Dukra nežino kur jos rūbai padėti, lyg į svečius atėjus
, mažasis visokių cirkų prikrečia tik spėk bėgt paskui jį. Dar plius jo sveikatos problemos begalinės. Dar vyras su savo sėdėjimo prie kompo arba altoriaus kaip aš vadinu. Bombos galėtų sproginėt šalia, jis to nepajaustų. Ir viską aš turiu daryt viena: vaikus pas gydytojus temt, su auklėtojom, mokytojom bendraut ir t.t. Pavargau.

Labas,
anksciau ir as tokia buvau, viska dariau pati, nes viska geriau padarau, viska paduodu, greiciau padarau valgyt ir t.t. O dar ir dirbu!

Buvo prieje iki to, kad buvom issiskyre, nes manes jau nepakente tokios suirzusios, visada nepatenkintos, taciau nezinojo,kaip tai pakeist. As irgi neradau iseities, nes mano vyras vis labiua uzsidarydavo nuo manes, pabegdavo prie kompo arba likdavo ilgiau dirbt. Skatindavo mane pailseti, nesitvarkyt ta diena, nes noredavo mane atsipalaidavusia matyti, bet negaledavau atsipaliduoti, jei namai likdavo neapkuopti ar neisvirta valgyt budavo. Issiskyrem pusei metu. per ta laika daug ka abu apmastem, pradejau skaityti knygas, radau daug atsakymu, iseiciu pvz. is tam tikru situaciju. Prisijungiau ir prie konstruktyvaus ir pozityvaus bendramiciu. Ledai pajudejo... Taciau turejau save is naujo perauklet, savo buvusias nuostatas apie tarpusavio santykius ir poziuri i gyvenima pakeisti (tai darau ir toliau, nes liepto galo nesimato

Del dukros netvarkos... Kaip matau, ji jau 10 metuku, jau pakankamai didele, kad suvoktu ir zinotu, kur, ka padejo. Pataisyk, jei klystu - iki siol tu tvarkai jos kambari ir daiktus. Taigi liaukis. Nuo siol pasakyk jai, kur padesi savo daiktus, ten ir rasi, lai iesko. O geriausiai, pasiimk su ja laisva visa diena, vyro paprasyk, kad pabutu su maziuku (nesakyk, kad jis to nedarys, nenusiteik neigiamai!!!!), geriausiai, aptarkit tai kartu, kada vyrui butu patogiau tai padaryti, tada nesijaus toks uzpultas, nes vyrams reikia is anksto zinot aptarimus;pasakyk, kad meginos nori ta diena abi praleisti mergaiciu diena. Patikek, tavo mazoji labai apsidziaugs, kai suzinos, jog mama su ja ir tik su ja nori praleisti diena ir tik jai demesi skirt, jai prades blizgeti is dziaugsmo akys. Vyras tam neatsispirs, juk jis nori, kad jo princese butu laiminga. Aptarkit visi kartu, kuria diena, i ka vyrui reikes atkreipti demesi priziurint maziuka, geriausiai, jei jis tau pries tai truputeli padetu iki to laiko ir paziuretu maziuka, kol esi salia ju abieju, tada ir vyras jausis saugesnis, o ne i salta vandeni imestas. Aptarkit viska, abu jausites saugiau ir jus gal tai daugiau sunes...
Su dukrute aptark, ar ji noretu savo kambari kaip nors perstatyt, gal ka pakeist, leisk jai paciai padaryti JOS tvarka, kad ji pati bet kuriuo metu viska rastu. Pasakyk jai pries tai, kad nuo siol pati bus atsakinga uz savo tvarka kambary. Sutarkit tam tikra bent viena diena savaitej, kada ji privales tvarkyti savo kambari. Jei ji to dar nera dariusi, pazadek jai, kad pradzioj padesi, o paskui ji tures viena susitvarkyt. Patikek, kai ji tures SAVO nustatyta tvarka ir aiskesnes "zaidimo"taisykles, jai bus irgi lengviau suprast. Parodyk jai, kaip klostomi drabuziai, dedami i spinta. Net patyts banaliausi dalykai gali kartais buti labai sudetingi. gali buti, kad ji pradzioj papürasys tavo pagalbos, kad primintum, kaip kas daroma. parodyk, buk kantri, bet su laiku ji taps savarankiskesne.
Jei visi kartu vakarieniaujat, paklausk vyro ir dukros, ar jis negaletu jai parodyt, akip launami indai, sutvarkomas stalas, o tu per ta laika galetum migdyti maziuka. Tetis su dukra tures per ta laika daug ka vienas kitam papasakot, galbut atsiras su laiku tam tikru "paslapciu"

Manau, vyras tau nepadeda ir nieko nedaro namie, nes yra isitikines, kad viena viska sugebi. Galbut, kazkada tau padejo, bet ji per daug sukritikavai, kad ne taip padare, kaip tu nori, tai ir liovesi. Gali buti, kad jis jauciasi kaip trukdis namu ruosoj, namuose. Esu ir as daug klaidu pridarius, bet dabar pas mus viskas po truputi vis labiau taisosi, jauciames vel vienas kitam reikalingi ir mylim vienas kita kasdien vis labiau...

Anksciau as irgi, kai tokius "paistalus" apie harmoningus tarpusavio santykius girdedavau ar skaitydavau, vis pagalvodavau: jo, jo, pries zmones taip giedi, bet kas cia zino, kaip namie yra, nes man paciai namie jau nebemiela buvo... Dabar esu viena is tu paistanciu...
