praktinį pozityvizmą praktikuojame toliau

Kaip ir spejom - grazi siandien diena buvo

stai jums nuostabus raganes ziedas

Sveikos,

nerašau, nes paskutiniu metu tiek daug problemų susikrovė, kad apie pozityvizmą nėr nė kalbos. Gal pavasario įtaka . Skaitau ir džiaugiuosi, kad jūs sugebat išlikti tokios stiprios. Atrodo ir aš nesu iš tų, kurios verkšlena, bet kartais taip sunku, taip savęs gaila pasidaro. Et...

Kas nutiko? Kodėl taip save gaili kartais?

Toks jausmas, kad be manęs sugrius namai. Dukra nežino kur jos rūbai padėti, lyg į svečius atėjus , mažasis visokių cirkų prikrečia tik spėk bėgt paskui jį. Dar plius jo sveikatos problemos begalinės. Dar vyras su savo sėdėjimo prie kompo arba altoriaus kaip aš vadinu. Bombos galėtų sproginėt šalia, jis to nepajaustų. Ir viską aš turiu daryt viena: vaikus pas gydytojus temt, su auklėtojom, mokytojom bendraut ir t.t. Pavargau.

rutulux, tiek prirašius buvau. Dingo!
Tai dabar jau trumpiau.

Skirk laiko sau!
Skaitant tavo mintis susidariau įspūdį, kad vyro nuo kompo nenutempsi. Na ir tegul.
Ar mažasis labai mažas dar? Gal ištrūk vakarais kur į sporto klubą, užsiimk joga, susitik su drauge ir išgerkit arbatos puodelį kitoj , ne namų aplinkoj? Tada nejusi tos buities, gal nebe taip erzins ir sėdintis be veiklos vyras (nors kurią tai neerzintų? )....

O šiaip tai labai neblogas Angelo ir Dievo pokalbis apie Moterį.

Dievas paaiškino: „Per ašaras Moteris gali išreikšti savo džiaugsmą, sielvartą, skausmą, nusivylimą, vienatvę, širdgėlą ir pasididžiavimą“.

Angelas buvo sužavėtas. „Viešpatie, tu – genijus! Tu viską apgalvojai, nes moterys tikrai nepaprastos“.

Moterys savo stiprybe stebina vyrus (ar tikrai? )
Jos augina vaikus, (neturėtų to daryt vienos)
jos pakelia vargus ir negandas, (dviese pakelt lengviau)
velka sunkią naštą, ir tuo pačiu spinduliuoja laimę, meilę ir džiaugsmą(turėtų taip būti, bet ar reikia?)
Jos šypsosi, kai nori rėkti.
Dainuoja, kai nori verkti.
Jos verkia, kai yra be galo laimingos ir juokiasi, kai nerimauja.
Jos kovoja dėl to, kuo tiki.
Jos drąsiai pasipriešina neteisybei.
Jos nepriima atsakymo „ne“, kai tiki, kad yra geresnis sprendimas.
Jos atsisako naujų batų, bet nuperka juos savo vaikams.
Jos verkia, kai jų vaikams sekasi ir džiūgauja, kai jų draugai gauna apdovanojimus.
Jos sielvartauja netekusios šeimos nario, vienok, jos net tada būna stiprios, kai mano, kad daugiau nebeturi jėgų.
Jos žino, kad prisilietimas ir bučinys gali išgydyti sudaužytą širdį.
Jos važiuos, skris, eis, bėgs ar siųs el. paštu žinutę, kad parodytų kaip jus myli.
Moterys ne tik gimdo.
Jos suteikia džiaugsmą ir viltį.
Jos užjaučia ir paguodžia.
Moterys gali daug ką pasakyti ir daug ką duoti.
/Nežinomas autorius/

Įdomu, ką Dievas ir Angelas pasakytų apie vyrus?

turbūt ne kažin ką dar nesu skaičiusi pagiriamųjų žodžių vyrui

Dėkui, Vijurka, už palaikymą
Papildyta:

Kažkokį grybą čia su tuo kompu pavariau

Sveikos, o gal kokią knygą galite rekomenduoti, žiūrėjom filmą Paslaptis, tai labai pozityviai nuteikė.Mintis ta- ką galvoji, tą turi, tai dabar kokios knygos norėčiau.

O as nusivyliau. Nezinau, ka blogai darau...Niekada nebuvau pesimiste, tas posakis "Ka galvoji, ta turi" vos ne gyvenimo moto man patapo, bet realiai to nera, toks jausmas , kad gyvenu tik savo sesely, kad nejudu is vietos, ir nzn kaip pajudeti....

Savaitgali vėl kilo buvau besipykstanti su vyrų, bet kažkaip prisiminiau šitą patarimą. Atsiguliau savo lovoje ir labai sąžiningai bandžiau giliai kvėpuoti ir įsivaizduoti tą deguonies kelią Taip susikaupiau ties tuo veiksmu, kad net nepajaučiau kaip užmigau O prabudusi aišku užmiršau apie visus pykčius

Labai smagu man Jūsų mintis paskaitinėti, labai įkvepia žvelgti aplinkui kitomis akimis.



Ir man paskutiniuoju metu dažnai atrodo, kad gyvenime nieko nevyksta. Rodos plaukiu pasroviui, jokių didelių planų, jokių nerealių svajonių....
Susigalvojau tokią taktiką, pabandau sau įteigti, kad viskas ką aš darau yra todėl, kad aš pati taip noriu, kad man taip patinka, kad esu laisvas žmogus ir pati pasirenku ką man veikti. Tiesiog bandau ęsamą situaciją priderinti prie savo norų Pavyzdžiui, sėdžiu savaitgalį namuose ir sakau sau, smagu, kad galiu paskaityti knygą ir nereikia niekur lėkti.
Kartais padeda

Sveikutės!!
Neįsivaizduojat kaip man padėjo jūsų mintys, patirtis, patarimai. Dar prieš 3 dienas buvau depresijoj, kad net patys blogiausi ketinimai sukosi galvoj Bet paskaičius kažkaip įgavau jėgų kapstytis ir stengtis viską keisti. Štai ir dabar kartoju, kad viskas yra gerai, stengiuosi tuo tikėti ir atrodo iš tikrųjų viskas daug geriau. Aišku, kažkoks blogumas dar guli viduj, negeras jausmas, kurio nelabai pavyksta nusikratyt, bet vis tiek rezultatas šioks toks yra.. Dėkui Jums

Sveikutes. As irgi vis dirbu su savim, tikiu minciu galia. Kaip ir kai kurios cia rasiusios, kartais norisi daugiau ko sulaukt is vyro. ... Su laiku supratau viena, kad nieko doro nebus, jei tiesiog nervuosiuos, del to, kas yra. Tai dabar vis stengiuos priimt viska kaip yra, bet mintyse isivaizduot taip, kaip noriu . Ir gana gerai sekas, vien kai to susierzinimo neisileidi del dalyku, kurie nera visai tokie kaip noretus. Pvz. dabar vyras man pats pasiulo eit pasivaiksciot, vis ka nors pasiulo ir tt, o anksciau jam tik namie prie kompo terupedavo but. Ir butent taip viska isivaizdavau, kaip man gera butu, jei taip butu O noriu dar daugiau, kai keicias dalykai, tai vis nauju uzsimanau...
Na nezinau, ar supratot, ka cia primaliau

na šiandien aš darbe labai daug "nudirbau" perskaičiau visas temas apie pozityvų mąstymą ir noriu dar....jau tapau priklausoma, atrodo geriu geriu visą tą informaciją ir vis dar jaučiuosi taip, lyg kankintų didžiulys troškulys Fainaaaaaaa, metai laiko, kai kasdien skaitau ir ir skaitau, šiandien nusipirkau Svijašo knygą "Išmintingas pasaulis" po jos skaitysiu ir vėl "Pasąmonės galią" jau kokį 5 kartą Tik turiu vieną mažytę bėdą, knygų perku daugiau nei perskaitau, na tiksliau aš jas visas perskaitau, bet dar nebaigus vienos, jau svajoju skaityti knygą kitą ir t.t. kartais tiesiog vidurį vienos knygos skaitymo čiumpu kitą ir bandau skaityi abi, va kartais ir tokių dalykų man reikia svarbu, kad viskas veikia, nesvarbu, kad kartais ir palūžtu, bet juk svarbiausia kad jau didžiulis kelias nueitas link geresnio gyvenimo ir link gražesnių minčių

Prirašiau daug, ale vistiek šiandien tingiu dirbti