QUOTE(RVB @ 2008 04 23, 22:21)
ir labai dziaugiuosi
tikiuosi tai tik pradzia ir jis niekad neisbles 
ir labai dziaugiuosi
tikiuosi tai tik pradzia ir jis niekad neisbles
QUOTE(Zunkelis @ 2008 04 24, 00:46)
Merginos, as kazkaip labai keistai jauciuosi... tokia rami tokia savmi tikinti ir tikrai mastanti tik pozityviai 
atsirado siokiu tokiu problemu su sveikata, zinoma buvo ir tokiu, kurie prigasdino, kad ten gali buti baisiausi dalykai, bet... einu rytoj ir viska issiaiskinsiu, bijau, o gal nereimauju, bet negalvoju negatyviai, tikrai zinau kad kazka ras, bet zinau, kad tai nieko baisaus ir tai tik i gera nes as uzkirsiu kelia tolimesnems ligoms 
Merginos, pries keleta menesiu, as jau buciau gilioj depresijoj, uzsiverkus ir visiems issipasakojus savo problemas, o dabar... dabar kazkaip kitaip ir man tai labiau patinka
atsirado siokiu tokiu problemu su sveikata, zinoma buvo ir tokiu, kurie prigasdino, kad ten gali buti baisiausi dalykai, bet... einu rytoj ir viska issiaiskinsiu, bijau, o gal nereimauju, bet negalvoju negatyviai, tikrai zinau kad kazka ras, bet zinau, kad tai nieko baisaus ir tai tik i gera nes as uzkirsiu kelia tolimesnems ligoms Merginos, pries keleta menesiu, as jau buciau gilioj depresijoj, uzsiverkus ir visiems issipasakojus savo problemas, o dabar... dabar kazkaip kitaip ir man tai labiau patinka Svarbu neklausyti visokių gąsdintojų
Kaip ten kas kur kam buvo, tai ne tau ir ne su tavim. Kiekvienas sveikatos sutrikimas rodo tau, kad kažką ne taip galvoji, ko pasekoje-ne taip darai. Tavo kūnas tau kalba, kad turi keisti kažkokių minčių eigą. Turi užduotėlę išsiaiškinti, ką ne tai mąstai ir keisti. Pamatysi, kai tik pakeisi savo mintyseną, vadinasi keisis ir elgesys, sveikatos sutrikimas ims trauktis.
Aciu, merginos, as jau paskaiciau Svijaso knygos pradzia ir supratau kaip ten viskas vyksta 
stengiuosi mastyt pozityviai jau beveik 2 menesiai, tai cia gal man nuo tu pozityviu minciu ir islindo 
juokauju...
bet, merginos, kaip valdyti mintyse ta panieka kitam, nu juk yra zmoniu, kuriu nemegsti nu ir kaip dabar teigiamai apie ji galvoti, kalbeti tai gali, o galvoti, jeigu mintyse vien tik blogos mintys knibzda
pagauna save ir baru, baru, baru... bet vis dar baru, o ne nemastau pozityviai patarkit prasau 
Geros dieneles visoms, pozityvistems ir pradedancioms
stengiuosi mastyt pozityviai jau beveik 2 menesiai, tai cia gal man nuo tu pozityviu minciu ir islindo juokauju...bet, merginos, kaip valdyti mintyse ta panieka kitam, nu juk yra zmoniu, kuriu nemegsti nu ir kaip dabar teigiamai apie ji galvoti, kalbeti tai gali, o galvoti, jeigu mintyse vien tik blogos mintys knibzda
pagauna save ir baru, baru, baru... bet vis dar baru, o ne nemastau pozityviai patarkit prasau Geros dieneles visoms, pozityvistems ir pradedancioms
QUOTE(Zunkelis @ 2008 04 24, 10:01)
bet, merginos, kaip valdyti mintyse ta panieka kitam, nu juk yra zmoniu, kuriu nemegsti nu ir kaip dabar teigiamai apie ji galvoti, kalbeti tai gali, o galvoti, jeigu mintyse vien tik blogos mintys knibzda
pagauna save ir baru, baru, baru... bet vis dar baru, o ne nemastau pozityviai patarkit prasau Kai aš pakliūnu į tokią situaciją, visad prisimenu tokį patarimą: jei negali apie žmogų ar kitą objektą mąstyti teigiamai, NEMASTYK VISAI. Žinai, tikrai
Iš pradžių nemokėdavau nemąstyti, tos mintys tarsi uodai zvimbdami lindo per visus plyšius 
Paskui išmokau: kai tik ateina mintis, kai dar tik ją tarsi pajunti, dar neįvardiji žodžiais mintyse, tada staigiai atsipalaiduoji (net kūno visus raumenukus atleidi) ir taip pabūni keletą sekundžių. bent jau man tas būdas fantastiškai veikia: vidų užlieja džiaugsmas, net garsiai juoktis norisi (jei aplinkybės leidžia, taip ir darau ). O tuo momentu zyziančios mintys dingsta. Kurį laiką jų nebūna, o kai grįžta, darau tą patį. palaipsniui tos mintys ateina vis rečiau, rečiau, kol išnyksta visai. Išsiaiškinau viso to proceso dvasinę pusę. Pasirodo, neigiamos mintys reikalauja mūsų energijos, kad galėtų gyvuoti. Jei jos neteikiam, t.y. nepriimam ir nerutuliojam jų mintyse, tos energijos negauna ir miršta Papildyta:
QUOTE(Takelis @ 2008 04 24, 09:02)
Kiekvienas sveikatos sutrikimas rodo tau, kad kažką ne taip galvoji, ko pasekoje-ne taip darai. Tavo kūnas tau kalba, kad turi keisti kažkokių minčių eigą.
Sutinku su tom mintim, tik kyla klausimas: o kaip su vaikais?
Kūdikiai ir maži vaikai irgi ne taip mąsto? Ir jiems reikia keisti minčių eigą??? Va čia aš jau nieko nesuprantu
Aišku, visa tai lengva paaiškinti karma arba tėvų klaidomis, bet ar tai būtų tiesa? Labai laukiu dienos, kai sužinosiu atsakymą į šį klausimą.
Aciu Dziaugsma, jamk baliona bandysim intensyviai visus metodus stengsimes, kad pavyktu... labai patiko ta mintis, kad kai tu neigiamu minciu nemaitini, jos mirsta man to ir reikia 
bandysim intensyviai visus metodus stengsimes, kad pavyktu... labai patiko ta mintis, kad kai tu neigiamu minciu nemaitini, jos mirsta man to ir reikia
QUOTE(Džiaugsma @ 2008 04 24, 12:22)
Kai aš pakliūnu į tokią situaciją, visad prisimenu tokį patarimą: jei negali apie žmogų ar kitą objektą mąstyti teigiamai, NEMASTYK VISAI. Žinai, tikrai Iš pradžių nemokėdavau nemąstyti, tos mintys tarsi uodai zvimbdami lindo per visus plyšius Paskui išmokau: kai tik ateina mintis, kai dar tik ją tarsi pajunti, dar neįvardiji žodžiais mintyse, tada staigiai atsipalaiduoji (net kūno visus raumenukus atleidi) ir taip pabūni keletą sekundžių. bent jau man tas būdas fantastiškai veikia: vidų užlieja džiaugsmas, net garsiai juoktis norisi (jei aplinkybės leidžia, taip ir darau ). O tuo momentu zyziančios mintys dingsta. Kurį laiką jų nebūna, o kai grįžta, darau tą patį. palaipsniui tos mintys ateina vis rečiau, rečiau, kol išnyksta visai. Išsiaiškinau viso to proceso dvasinę pusę. Pasirodo, neigiamos mintys reikalauja mūsų energijos, kad galėtų gyvuoti. Jei jos neteikiam, t.y. nepriimam ir nerutuliojam jų mintyse, tos energijos negauna ir miršta
Papildyta:
Sutinku su tom mintim, tik kyla klausimas: o kaip su vaikais?
Kūdikiai ir maži vaikai irgi ne taip mąsto? Ir jiems reikia keisti minčių eigą??? Va čia aš jau nieko nesuprantu Aišku, visa tai lengva paaiškinti karma arba tėvų klaidomis, bet ar tai būtų tiesa? Labai laukiu dienos, kai sužinosiu atsakymą į šį klausimą.
Iš pradžių nemokėdavau nemąstyti, tos mintys tarsi uodai zvimbdami lindo per visus plyšius Paskui išmokau: kai tik ateina mintis, kai dar tik ją tarsi pajunti, dar neįvardiji žodžiais mintyse, tada staigiai atsipalaiduoji (net kūno visus raumenukus atleidi) ir taip pabūni keletą sekundžių. bent jau man tas būdas fantastiškai veikia: vidų užlieja džiaugsmas, net garsiai juoktis norisi (jei aplinkybės leidžia, taip ir darau ). O tuo momentu zyziančios mintys dingsta. Kurį laiką jų nebūna, o kai grįžta, darau tą patį. palaipsniui tos mintys ateina vis rečiau, rečiau, kol išnyksta visai. Išsiaiškinau viso to proceso dvasinę pusę. Pasirodo, neigiamos mintys reikalauja mūsų energijos, kad galėtų gyvuoti. Jei jos neteikiam, t.y. nepriimam ir nerutuliojam jų mintyse, tos energijos negauna ir miršta Papildyta:
Sutinku su tom mintim, tik kyla klausimas: o kaip su vaikais?
Kūdikiai ir maži vaikai irgi ne taip mąsto? Ir jiems reikia keisti minčių eigą??? Va čia aš jau nieko nesuprantu
Aišku, visa tai lengva paaiškinti karma arba tėvų klaidomis, bet ar tai būtų tiesa? Labai laukiu dienos, kai sužinosiu atsakymą į šį klausimą.
Laaabai gražiai ir aiškiai parašei. Čiki.Su vaikais irgi tas pats dėsnis veikia MUS. Prie mažų vaikų mąstymo nėra ko kabintis, nes jie yra tėvų galvojimo-suvokimo išraiška. Jie - mūsų mažieji mokytojai. Jie gimsta šeimose, kurių minčių struktūros atitinka juos, arba galima sakyti jie prisiderina prie šeimos minčių struktūros. T.y. mažo vaiko ligas sąlygoja mamos, tėvelio mintys, požiūris į pasaulį, bei elgesys. Keičiantis pastarųjų mąstymui, keičiasi ir vaiko sveikata. Todėl ir žinoma, kad vaiko ir mamos ryšys iki 7 metų yra toks stiprus, kad daugelį vaikelio ligų mama pati gali išgydyti vien savo prisilietimu, paglostymu. Energetiškai mama savo vaikui yra gigantas, galintis išjudinti kalnus (nesijuokit, jei tik papūtus užgautą vietą, vaikutis sako, kad jau neskauda. Jam iš tiesų jau neskauda). Nepamirškim to
QUOTE(Zunkelis @ 2008 04 23, 23:28)
Linkiu, kad atsivertų naujas pozityvus etapas!
QUOTE(Takelis @ 2008 04 24, 08:02)
Tavo kūnas tau kalba, kad turi keisti kažkokių minčių eigą. Turi užduotėlę išsiaiškinti, ką ne tai mąstai ir keisti. Pamatysi, kai tik pakeisi savo mintyseną, vadinasi keisis ir elgesys, sveikatos sutrikimas ims trauktis.
Labai teisus tu, Takeli. Visada žaviuosi tavo mintimis.
Kiekvienas veiksmas turi pasėkmes, kurios iš tiesų yra priežastys kažko. Niekas nevyksta šiaip sau, tik reikia mokėt tai "skaityti".
Visos čia mes bandom mokytis.
QUOTE(Zunkelis @ 2008 04 24, 09:01)
Aciu, merginos, as jau paskaiciau Svijaso knygos pradzia ir supratau kaip ten viskas vyksta
Zunkeli, skaityk A.Svijašo knygas. Matysi, kaip iš pradžių pakeisi požiūrį, po to pasikeis ir mąstymas, atsiras "nesmerkimas", daugiau supratingumo, daugiau tolerancijos.
Nes kitaip ir būt negali.
Matyt atėjo laikas ir tau. 
QUOTE(Takelis @ 2008 04 24, 12:01)
Su vaikais irgi tas pats dėsnis veikia MUS. Prie mažų vaikų mąstymo nėra ko kabintis, nes jie yra tėvų galvojimo-suvokimo išraiška. Jie - mūsų mažieji mokytojai. Jie gimsta šeimose, kurių minčių struktūros atitinka juos, arba galima sakyti jie prisiderina prie šeimos minčių struktūros. T.y. mažo vaiko ligas sąlygoja mamos, tėvelio mintys, požiūris į pasaulį, bei elgesys. Keičiantis pastarųjų mąstymui, keičiasi ir vaiko sveikata.
Ačiū didelis, rodos, pradedu pagauti tą siūlo galą
Tiksliai, ir Lazarevas visur pabrėžia ryšį tarp vaiko būsenos ir tėvų mąstysenos. Kaip kartais akis kažkoks šydas uždengia, šakės: rodos, viskas seniai žinoma, apmąstyta ir labai aišku, o kai reali problema iškyla, staiga viskas lyg pasislepia
Ačiū, kad esat, mergaitės
Ir as noreciau padekoti uz tai kad esate cia tikrai labai daug teigiamu minciu ikvepiat ir palaikot Tikiuosi daug ko ismokti is Jusu
Gal galite patarti kaip man pradeti mastyti pozityviai jeigu kisenese svilpia velai esu materialiste is prigimties, megstu pinigus kaip galima ju netroksti, juk be ju siuolaikineje visuomeneje prazusi kaip apie juos pradeti mastyti pozityviai, neissivaizduoju... juk didziausi gincai netgi ir seimose vyskta del piniginiu reikalu, uz juos perkami namai, malonumai, netgi ir knyga ar bibliotekos abonimentas...
tikrai labai daug teigiamu minciu ikvepiat ir palaikot Tikiuosi daug ko ismokti is Jusu Gal galite patarti kaip man pradeti mastyti pozityviai jeigu kisenese svilpia velai
esu materialiste is prigimties, megstu pinigus kaip galima ju netroksti, juk be ju siuolaikineje visuomeneje prazusi kaip apie juos pradeti mastyti pozityviai, neissivaizduoju... juk didziausi gincai netgi ir seimose vyskta del piniginiu reikalu, uz juos perkami namai, malonumai, netgi ir knyga ar bibliotekos abonimentas...
QUOTE(Zunkelis @ 2008 04 24, 13:21)
esu materialiste is prigimties, megstu pinigus
kaip apie juos pradeti mastyti pozityviai, neissivaizduoju... juk didziausi gincai netgi ir seimose vyskta del piniginiu reikalu, uz juos perkami namai, malonumai, netgi ir knyga ar bibliotekos abonimentas...
kaip apie juos pradeti mastyti pozityviai, neissivaizduoju... juk didziausi gincai netgi ir seimose vyskta del piniginiu reikalu, uz juos perkami namai, malonumai, netgi ir knyga ar bibliotekos abonimentas...
O kodėl reikėtų nemėgti pinigų
? Kodėl apie juos mąstyti negatyviai? 
Pinigai yra puikus dalykas, kaip ir visa kita šioje žemėje.
Pinigai - tai energijos pasireiškimo forma. Jie teka. Kaip vanduo (tokia energijos prigimtis). Jie atiteka ir išteka didesniais ar mažesniais srautais, priklausomai nuo to, kaip mes leisime-praleisime tai energijai tekėti. Tai gražus procesas, kuriame mes dalyvaujame. Viskas čia pozityvu ir puiku. Didelis kiekis pinigų - laaaabai puiku, mažesnis-irgi neblogai. Kaip elektra : sujunkite kambaryje visas lempas...oi, kaip bus šviesu
, įjungsite vieną lemputę-ji skleis jaukią šviesą. Bet ir ta, ir ta šviesa yra nuostabu Pirmyn, merginos, pinigai yra puikus dalykas, puošiantis gyvenimą. (visur reikia proto : lempą irgi galimą susprogdinti, susiorganizuoti gaisrą ir t.t., bet neimsim aiškinti, kad elektra blogai
)
Anksčiau buvau sugalvojusi vieną puikų būdą, kaip nuvyti blogas mintis į šalį Tiesa, tada mane kankindavo mintys apie praeitį, gal todėl nebudavo taip ir sunku. Tiesiog, kai pajausdavau, kad ir vėl galvą suku, kad galėjo viskas pavykti ir geriau, galėjau, gal pasielgti ir kitaip ir pan. pati sau pasakydavau "tai tik praeitis, kada nors parašysiu apie tai knygą, bet kol kas tam neturiu laiko" Kartais tai pasakydavau sau net garsiai Kartais imdavau galvoti kaip tą nygą pavadinsiu Ir kažkaip tai mane nuramindavo, va juk rašydama knygą galėsiu išanalizuoti viską kodėl, kaip, kas, už ką.... o dabar nereikia sukti galvos
Tikrai padėdavo. Dabar nė knygos rašyti nenoriu, nė galvoti apie tą nemalonią praeitį
Bet dabar kartais iškyla sunkumu. Kaip nugalėti tas niūrias mintis ar pyktį. Juk mintys apie dabartį, negaliu jų paprasčiausiai uždaryti, dabartyje juk reikia gyventi. Kartais būdanma pikta bandau mastyti apie kažką gražaus, bet tie vaizdinia galvoje ne taip lengvai ir pasikeičia ir tos gražios mintys ne tokios jau realios ir tikros atrodo. Žinoma, visai kas kita kai esu geros nuotaikos - tada savo svajones regiu visame ryškume
Tiesa, tada mane kankindavo mintys apie praeitį, gal todėl nebudavo taip ir sunku. Tiesiog, kai pajausdavau, kad ir vėl galvą suku, kad galėjo viskas pavykti ir geriau, galėjau, gal pasielgti ir kitaip ir pan. pati sau pasakydavau "tai tik praeitis, kada nors parašysiu apie tai knygą, bet kol kas tam neturiu laiko" Kartais tai pasakydavau sau net garsiai Kartais imdavau galvoti kaip tą nygą pavadinsiu Ir kažkaip tai mane nuramindavo, va juk rašydama knygą galėsiu išanalizuoti viską kodėl, kaip, kas, už ką.... o dabar nereikia sukti galvos Tikrai padėdavo. Dabar nė knygos rašyti nenoriu, nė galvoti apie tą nemalonią praeitį
Bet dabar kartais iškyla sunkumu. Kaip nugalėti tas niūrias mintis ar pyktį. Juk mintys apie dabartį, negaliu jų paprasčiausiai uždaryti, dabartyje juk reikia gyventi. Kartais būdanma pikta bandau mastyti apie kažką gražaus, bet tie vaizdinia galvoje ne taip lengvai ir pasikeičia ir tos gražios mintys ne tokios jau realios ir tikros atrodo. Žinoma, visai kas kita kai esu geros nuotaikos - tada savo svajones regiu visame ryškume
