Prila, aciu uz toki silta priemima
galiu pasidalinti savo ieskojimais ir atradimais pozityvumo link. perskaiciau begales knygu, bet padedavo joms man trumpam, isgaruodavo tas pirminis ispudis, entuziazmas ir vel likdavau sedeti prie savo "suskilusios geldos"- paniurusios dvasios. po ilgu ieskojimu, kad islaikyti nekintanti poziuri ir nuotaika, supratau, kad gyvenime zmogus turi tureti filosofija, ja tiketi ir vadovautis. as suradau savo filosofija, kuri man padeda neikristi i pesimizmo liuna. dabar tai taip iaugo i krauja, kad automatiskai neigiami dalykai paverciami teigiamais. sugebu net juodziausiame dalyke izvelgti pliusa, kazkokia dvasine nauda sau ir ramiai tai priimti.
Papildyta:
QUOTE(abzoryte @ 2007 11 01, 16:12)
Sutinku

Aš seniau irgi viską sau kartodavau būsimuoju laiku ir tik kažkur perskaičiusi kad ateities svajonės visada lieka ateityje suvokiau kad darau tą pačią klaidą kaip ir tu
Dabar stengiuosi galvoti viską dabartiniu laiku.

Reikėtų ir parašą savo pasikeisti, nes aš jau gyvenu

Ir jau esu laiminga... Ir jau kažkur visai visai arti manęs yra žmogus, kurio aš taip laukiu
atrodo tai tokia smulkmena, bet pakeicia visa esme. sitas teiginys jau ideda stampa i pasamone, sukuria gerove. kai ji kartoju, uzlieja toks jausmas, nu kaip viskas is tikruju gerai. o kai jauciuosi gerai, jau zinau, kad galiu pritraukti savo zmogu, kad galiu pasiekti tai ar tai, kad is tikruju daug ka galiu ir svarbiausia, kad esu nuostabi ir tokiu daugiau nera

sitie jausmai velgi tampa lyg zmogaus "prekinis" antspaudas, kurie pritraukia atitinkamus mums reikalingus zmones, ivykius ir situacijas...sitokiu budu as ispildziau daugeli savo svajoniu ir supratau, kad nera neivykdomu noru (aisku tik norai turi buti proto ribose)...