Svečių vaikai sulaužė mūsų žaisliukus :(

Ačiū, kad palaikot mane. Tie tėveliai protingi. Jie tik pas kitus į svečius eina. Pas save, kur odiniai, ąžuolo baldai nekviečia. Ir vaikas pas juos namuose labai griežtai auklėjamas...

Žinau ir aš tokių tėvų, kurie pas save nekviečia, bet nepasididžiuoja naglai siūlytis į svečius pas kitus, o besisvečiuodami elgiasi taip, lyg čia būtų ne asmeniniai draugų namai, o kokia tai niekieno erdvė. Ateina, rūpestį vaikais kažkaip "natūraliai" perleidžia šeimininkams - daro kažką ne taip, tai jau jūsų rūpestis, sukite galvą, kaip čia mandagiai pasakius, kaip čia neįžeidus, kaip čia tą ar aną. Palaikau nuomonę, kad jei žmonės negerbia jūsį, anoks čia nuostolis tokius "draugus" matyti kuo rečiau ir visapusiškai vengti matyti juos savo namuose.
Beje, skaičiau, kad itin turtingose užsienio šeimose vaikai valgo su tarnais virtuvėse, ten, kur jie gali ištepti kokius nors baldus ar šiaip kolekcinius daiktus, iš viso neįleidžiami . Va kaip auga karaliai

Itariu, jog draugu jie nelabai daug turi

na, neturiu tokių draugų kurie kuistųsi po mano namus...., o, kad sulaužo ir sudaužo būna, bet kažkaip nemanau, kad tyčia ir nesuku dėl to galvos.
o apie brangius žaislus turiu tokį pavyzdį iš smėlio dėžės- atsiveda močiutė vaikiuką į smėlio dėžę, visas baltais drabužėliais , toks firminis, firminis ir žaisliukai jo išskirtiniai tokie brangūs, brangūs;na ir prasideda- " ten nelipk, susitepsi; nebėk- nukrisi, išsiterliosi, suplėšysi ...", kiti vaikai, aišku, nori pažaisti su jo žaisliukais, tai ponia pro sukąstus dantis šypsodamasi siūlo paimti tai vieną žaislą, tai kitą; o veido išraiška tokia, kad belieka tik pasiimti savo vaiką ir eiti žaisti kitur... vat ir klausimas- kodėl neatsivesti vaiko prasčiau apsirengusio ir su žaislais kurių negaila...?
bet čia jau nukrypimas nuo temos- VISOKIO SKONIO PUPELĖS, nėra jums ko sukti galvos, jei svečių buvimas sukelia problemą reikia arba nebendrauti, arba rečiau bendrauti, arba bendravimui rasti kitą erdvę....

Turiu didžiulę auklėjimo spragą - nemoku būti griežta. Vis tikiuosi, kad jie susipras ir žinos, kad taip elgtis svečiuose nedera. Trumpiau, bijau sakydama tiesą žmones įžeisti... P.S. daugiau kažkaip jų į svečius pas save nekviečiu. Siūlau susitikti parke

del rubu, tai nezinau. Bet del zaislu - man butu gaila jeigu svetimas vaikas sulauzytu mano vaiko zaisliuka, netgi jeigu tas zaisliukas kainavo tik kelis litus. Nes tai yra mano vaiko zaisliukas, nupirktas jam zaisti, lavintis, o ne svetimam lauzyti. Savo vaikui negaila ir palyginti brangiu zaislu ( perku, nors jie juos ir sulauzo ir dalis pameta...), bet butent savo vaikui, o ne visiems aplinkiniams. Zaisti duoti negaila, bet lauzyti duoti gaila. Todel ir savo vaikus drausminu, jeigu matau, kad kisa nagus prie tam tikru daiktu (greitai luztanciu, trapiu, brangiu), jeigu jie yra ne mano, o su svetimais zaislais mokau zaisti itin atsargiai, nes svetimus daiktus reikia saugoti ir tai privalu suprasti nuo mazu dienu ( ir vaikas sugeba tai suprasti).
Beje, pateisinimas "taigi cia vaikas", "taigi netycia" yra niekinis - tas vaikas turi tevus ir kai vaikas dar nesugeba atsakyti uz savo veiksmus ir suprasti ju pasekmiu, tai suauges zmogus tikrai yra igalus tai daryti ir uz savo vaikus tai turi daryti.



as irgi labai retai kvieciu svecius pas save i namus - mieliau susitikti neutralioje teritorijoje. Taip pat ir pas kitus i svecius per daug nesiverziu - na nebent tai yra susiburimas pieveleje prie namo ir seimininkas turi vaiku. Kitu atveju, savaime suprantama, atsiklausiu ar vaikai netrukdys. Kam del kazkokiu nesusipratimu (kartais pakankamu menkniekiu) gadinti santykius su aplinkiniais.

juk ejimo i lauka tikslas yra ne rubelius "isvesti" pravedinti, ne pasipuikuoti, o vaikui pajudeti, palakstyti, ir man nesirisa i kruva du dalykai - vaiko judejimas ir rubeliu saugojimas. Aisku, yra progos, kaib reikia ir norisi papuosti, bet i kiema ejimui kuo puikiausiai tinka rubeliai is isparduotuves (kuriuos ir ismesti negaila, jei ka) ir zaislai, kuriu detales gali ismetyti ir nebus paskui asaru. Manau, einantis i lauka mazametis yra pats blogiausias manekenas "smutkems"demonstruoti, kam jos svarbios, geriau iskart tableciu nuo nervu ir sirdies geriau isideti :-) labai nemalonu matyti, kaip mamos rekia ant maziuku, kam issitepe, kai vaikas gauna barti ne uz savo kalte, kai negali atsipalaiduoti, o saugo tuos savo drabuziukus. Man labai gaila baiksciu vaikiuku, nuo mazens auklejamu isteriskais riksmais "negalima, issitepsi" ir priverstu vaikscioti lyg podiumu man svarbiausia vaiko savijauta, o ne kazkokie firminiai skuduriukai
Papildyta:


Beda ta, kad kiti tokios pat baimes tavo atvilgiu nejaucia. Tu bijai ka nors griezciau pasakyti tevams, sudrausminti ju vaika, kad neduok Dieve, neuzgautum sirdeles, neisgasdintum, neliktum neteisingai suprasta. Bet sveciai nesigaili tavo vaiko, nesuka galvos del savo vizito pasekmiu. Tai isties, ko ju gaileti, reikia parodyti, kad taip pat turi stubura ir ju reikalas, gerbti kitus ar ne, bet tavo namai - tavo tvirtove, ir seimininke cia esi tu, taisykles nustatai irgi tu, jokiu budu ne sveciai

Idomiausia, kad tokiu atveju kai kurie zmones tiesiog naturaliai isistato kiaules akis ir vaidina, kad nieko neivyko. realiai juk supranta, kad, pavyzdziui, turi drausminti savo vaika, kad nemustu maziuku, bet dar didziuojasi, kad sis prilupa ir didesnius. Nesuprantu, ar cia gynybine reakcija, kai mato realius savo vaiku padarytus nuostolius (pvz., flomasteriais istepliotas sienas), taciau tik vaidina, kad cia normalu, nieko neivyko. Nesakau, kad pateikciau detalia saskaita, bet butu malonu, jei bent pasisiulytu kaip nors prisideti. Gali priimti pagalba arba ne, motyvuodamas, kad supranti, kad "vaikas netycia" ir "tai tik vaikas", bet bent jau pasisiulyti ir parodyti, kad supranti, kad nepriziurekjai tinkamai vaiku sveciuose, yra paprasciausias mandagumas. Pazistamu namuose sveciu vaikas kazkokiomis kaladelemis uzkiso klozeta, sie iki siol vargsta, siurbli kviete, nepadejo. Spekit, ar sveciams tai idomu

Kas ten tokio gali buti namuose (kaip jie apstatyti), kad bijote zmones pasikviesti i svecius Ir nejaugi pas jus visi tokie draugai nesupratingi su viska siaubianciais vaikais

Dėl tų žaislų laužymo ir rūbų tepimo nėra vienodų taisyklių. Mes saviškiams nuo mažens nieko nedraudėm, rengėm "baltai" ir fysnai, negailėjom žaislams pinigėlių, bet tuo pačiu auklėjom, nuo mažens, kad laužyti, kenkti nevalia. Kad kiekvienas nupirktas ir sulaužytas žaisliukas "verkia", kad smagiau žaisti su sveikais, tvarkingais. Jei sulūždavo netyčia, niekas nei bausdavo, nei pan. Tiesiog buvo aišku, kad ne tokiems tikslams skirtos priemonės. Tas pats su rūbais. Vienas dalykas išsitepti žaidžiant, kitas dalykas - voliotis po purvynus ir neva čia "nieko tokio". Mūsų šeimoje nepriimta "voliotis" Vėl gi auklėjom, kad galima žaisti neišsimozojus iki ausų. Kaip ir tvarkingai valgyti, o ne dergti aplink. Ir koks rezultatas? Nei vienas nelaužė žaislų. Vienas švaruolis ir nors kasdien "baltai" renk, kitas judresnis ir į švarą nelabai kreipia dėmesio, todėl visko pasitaiko, bet šviesiais rūbais vaikšto

Auklėjimo rezultatas - svečiuose niekad nebuvo gėda už savo vaikus, neteko raudonuoti, žinojo ir žino tam tikras ribas.

Nebutinai namai turi buti kazkuo ypatingu apstatyti :-) uztenka, kad megsti tvarka ir vengi vakareliu namuose, nes nemegsti betvarkes ir nenori dvi dienas paskui tvarkytis. Tikrai ne visi draugai ir pazistami tokie nesupratlyvi, bet buna visokiu. Galiu papasakoti savo viena istorija. Remonto daryti nereikejo, bet... Zodziu, kazkaip neplanuotai po vieno vaiko gimtadienio visa kompanija sugriuvo pas mus. Mes tame baliuke nedalyvavome, nors buvome kviesti, bet nesveikavo musu mazius. Pas mus kieme galima koki kepsni issikepti, tad visi surmuliavo ir name, ir lauke. Vaikui musu sukilo temperatura, turejom vezti ji i ligonine. Na, juk namus paliekam draugams, visi guode, kad viskas bus gerai, tuoj grisim, ir ramiai isvaziavom. Deja, kol padare tyrimus, kol pasimatem su daktarais, uztrukom ne viena valanda. Kol grizom, dauguma vaiku pavargo (juk jau iki musu linksminosi) ir visi issivazinejo, raktus nuo namu mums jau padave pakeliui. Galit isivaizduoti mano siauba, kai iejom i namus: viskas nusiaubta, pritrypta, is kiemo zemiu prinesta, prisnerksta, indu kruvos (bent aptvarkyti galejo). O dar labiau isiutau, kai pamaciau drabuzine: ten vaikai kazka panasaus i madu demonstravima dare, rove nuo pakabu sukneles, svarkus, paltus, matavosi batelius, purskinejo kvepalus... Zodziu, pasilinksmino is sirdies buvau ir taip isvargusi po ligonines, issinervinusi del vaiko, o dar cia pamatytas vaizdas paskutines jegas ateme. Jauciausi kaip apvogta, kaip po vagiu vizito, viskas isversta... Aisku, teveliai sau linksminosi kieme, vaikai juk nedings is namo, niekam nerupejo, ka jie ten veikia. Ir po to as tureciau sakyti, kad mano namuose nera nieko ypatingo, ka vertetu saugoti? Saugoti pirmiausia reikia savo namus. Nepasivarzem "padekoti" sveciams uz tai, ka paliko (tikrai ne netycia sudauzytas koks nors puodelis), ir nesivarzau tokiems pasiulyti susitikti kur nors kitur. Ne todel, kad buciau daiktu verge ir man sofa butu brangesne uz draugus, bet man svarbi mano asmenine erdve