Pasiplepėsiu. Šiuo metu aukliauju 3 vaikiukams, bet nejaučiu malonumo, su jais dirbant, nes mamytė laikosi Štainerio pedagogikos idėjų. Auginant savus vaikus- buvo žymiai įdomiau. Mano vyriausioji išmoko teisingai laikyti rašiklį, neturėdama 1,5 metų. Tuo pačiu buvo "atsitiktinai " supažindinta su kai kuriomis raidėmis ir skaičiais (ne skaitmenimis). Mat merginai baisiai rūpėjo, ką įdomaus čia ta mamytė veikia(verčia knygą iš anglų į lietuvių kalbą). Besigilinant į raideles, paaiškėjo, kad jos turi savų paslapčių (pvz. papasakoja, kur yra paslėptas saldumynas). Mergina patikrina perskaitytą informaciją ir- akurat, kaip sakoma. Vėliau ją nusivedžiau į mokyklą, iš anksto suderinusi su pažįstama mokytoja. Nugis visai pašėlo mažoji- taip ten viskas patiko, kad pradėjo kopijuoti. O aš? Ką pen slėpti-bet ką dirbdama nesivaržydavau garsiai aptarinėti daiktų savybių, formų, skonio, kvapų ir t.t. Mažoji įsijungdavo, įsitikinusi, kad tai- suaugusiųjų prerogatyva, nors kaimynams iš šalies galėjau atrodyti kaip pamišėlė, aptarinėjanti su gėlėmis, žaislais, valgiu ir pan. jų reikalus, savybes įdomybes.
Išvada- vaikas tiek domėsis nauja informacija, t.p. ir raidėmis, veiksmais su skaičiais (o ne tik skaičių sekos papūgišku pavardijimu), kiek jūs įtaigiai parodysite, kaip JUMS tai įdomu, ir kokį JUMS tai teikia malonumą (pradžioje jokiais būdais neįjungdama vaiko). Joks vaikas neatsisakys malonumo įlysti "slapčia" į suaugusiojo pasaulį.
Antras etapas: merginos jau dvi. Žaislų tvarkyti niekas nenori. Todėl išmėtytos gėrybės keliauja į mamos parduotuvės lentyną. Pirkėjai, t.y. merginos, gali juos nusipirkti, atlikdamios skirtas užduotis (sugalvoti tekstinį uždavinuką su 2 ir 3 obuoliais), angliškai įvardinti keletą spalvų, padainuoti dainelę apie norimą žaislą(savo sukurtą, suprantama)). Tikėsite ar ne, bet parduotuvės apyvarta buvo didžiulė, nes nenupirkti daiktai keliaudavo visam laikui tiesiai į vaikų darželio grupę.
Išvada- turimas ar naujai gautas žinias pritaikėme praktinėje veikloje, vienu šūviu nušaudami du zuikius- ir žaislai kažkaip rečiau į parduotuvę pakliūdavo, ir vietoj ašarų pusiau linksmą pramogą apturėdavome.
Trečias etapas (jau be mano žinios, palaiminimo, sutikimo etc). Kadangi turėjau daug darbo, tai merginos daug žaisdavo savarankiškai, o aš auginau brolį . Kažkaip atkreipiau dėmesį, kad mano vidurinioji puikiai skaito (ir ypač literatūrą, skirtą ne visai vaikams). Atlikus išsamius tyrimus, ekspertizes, apklausas ir t.t.- paaiškėjo, kad merginos, žaisdamos mokyklą, visko viena kitą ir išmokino. Mažesniajai teko kartais mokytojos dalia, ir ji privalėjo įgytas žinias išsakyti garsiai. O niekada taip gerai neišmoksti, kaip mokydamas kitus(taip į senatvę ir daugybos lentelės paslaptys man baigia paaiškėti, mokantis su sūnumi).
Išvada- mitas yra visokie pasvaigimai apie sužalotą vaikystę, anksti išmokus skaityti. Jei vaikas ne bukai zulinamas, o mato autoritetingo jam žmogaus "apturimą malonumą" kokioje nors veikloje- jis būtinai kopijuos. Iš čia ir kartų kartomis "paveldimos" specialybės. Žodžiu- karčią mokslp šaknį įvyniokite į margą popierėlį, paskaninkitte siurprizais ir trupučiu saldžių "burtų". Na, dar pridėčiau truputį pedagogikos žinių, atmesčiau didelę dalį Štainerio mokymo (mano dukra, ruošdamasi į pirmą klasę- pati rašė ir liustravo knygeles, abi dukros domisi aibe dalykų, gerai mokosi, kuria eiles arba muziką, augina retus augalusir t.t. Žodžiu, mėgaujasi gyvenimo teikiamais malonumais). Pradinukas sūnus renka fosilijas, ruošia pritrenkiančius pietus, išmano karybos istoriją (tėvelio hobis), puikiai šaudo keletu ginklų, lanku (į taikinius, suprantama). Visi daro tai, kuo pavyko vaikystėje juos "užkrėsti" gerąja prasme. Čia neapsiėjau be profesionalų (botanikų, muzikų, balerinų, dailininkų etc.) pagalbos. Jie turėjo ne tik išmanyti savo dalyką, bet ir būti savo dalyką įsimylėję. Viena sąlyga- mūsų namuose buvo taisyklės, nebuvau netvarkos, nepagarbos suaugusiam ir bendraamžiui šalininkė, kuomet vaiko ožių toleravimas pridengiamas naiviu "kantrybės vaikui turėjimo" šydu. Vaikai matė visokias mano emocijas, nes ir suaugęs gali džiaugtis, sielotis, pykti, kalbėti griežtai, reikalauti, jei reikia,- bet apie tai- kitoje temoje.
Atsiprašau už ilgą paskaitą. Tiesiog prisiminiau gerus laikus...(na, ir dabar savo atžalomis esu visai patenkinta, nors jie jau mokiniai). Bėgu padėti sūnui gamintis koldūnus( kaip stipri kočėlo spaudžiamoji jėga).
? Mama klausia kaip padet mokytis savo MOKINUKUI 4.5 METU VAIKUI. Mokykloj neklausia nori ar nenori. 
Paskaitykit forumo taisykles. Rasymas ne i tema yra spam'as. Uz kuri yra baudziama. 
Ir begti paverkti i tema apie mokslo kruvius pradinukams. 
Bet tada bandyčiau tą pateikti vaikui kitaip, t.y. "apžaisti" jį, viską per žaidimus... Nes mes tik taip ir mokindavomės, per žaidimus, tiek raides pažinti tiek skaičiuoti. Paprastas pavyzdys: einam i darželį, lipam laipteliais, ir garsiai skaičiuoju laiptelius, kitą sykį jau pasiūlau drauge juos suskaičiuoti, vėliau jau vaikas pas juos skaičiuoja lipdamas ar nulipdamas. Tiesiog reikia išmonės ir pasitelkti fantazijos 
Tad dauguma viskas buvo tik per žaidimus 
