QUOTE(bitemaja1 @ 2007 07 02, 19:57)
Na, del sio dalyko niekada nekompleksavau, net ir vaikysteje, tiesiog man visi sakydavo kad tai grazu
O man ir grazu...
Koks keistas tas grožio supratimas!!!!
Vaikystėje norėjau turėti strazdanų, riestą nosį ir.. nešioti akinius. Dėl akinių - netgi mokykloje, per įprastą kasmetinį akių patikrinimą, apsimečiau, kad nematau man rodomų raidžių iš tų didesnių eilutės. Aišku, gydytoja nusiuntė į polikliniką, ten dar kartą mano regėjimą patikrino - dar kartą apsimečiau, kad "nematau", o tada - vietoj mano išsvajotų akinių gydytoja... išrašė lašiukų į akis, lašinti, regis, savaitę ir dar uždraudė žiūrėti televizorių!!!!
Nuo tada niekam daugiau nemeluodavau, kad "nematau"...
Nosį vis "pariesdavau" pirštu į viršų, bet vis tiek jinai riestesnė nepasidarė...
O dėl strazdanų - na, tiesiog žinojau, kad jei nusipaišysiu pieštuku, vis tiek nenatūraliai atrodys. O apsitaškyti kokiomis nors sultimis, pvz., morkų - irgi tuomet neateidavo į galvą.
Na, o dėl strazdanotų žmonių - esu sutikusi visokių - ir gražių, ir negražių. Bet nepriklausomai nuo to, ar žmogus tų strazdanų turi visą veidą ir ištisus metus, ar tik kelias ir tik vasarą - taisyklė viena ir nepakeičiama: gražus esi tuomet, kai toks jautiesi. Čia kaip ir su Tomu Sojeriu - ne darbas vargina, o požiūris į darbą. Jei manysi, kad dažyti lentinę tvorą - pats nuobodžiausias dalykas pasaulyje - taip ir jausiesi. Visai kas kita, kai jautiesi taip, lyg tau davė išbandyti kokį ypatingą automobilį ar pasodino prie lėktuvo vairo.
Nukrypsiu nuo temos, tačiau jau iš mūsų mažosios elgesio supratau, kad geriausi žaislai - tie, kurių arba visai neduoda palaikyti, arba duoda, tačiau labai trumpai ir paskui vėl atima.
Mano pusseseserė turėjo banguotus plaukus ir buvo labai nelaiminga. Nes tos bangos krito ne taip, kaip norėtųsi. O kaip tik tuo metu daugybė mano (ir jos) bendraamžių būtų daug atidavusios, kad turėtų tokius banguotus plaukus ir nereiktų jų kas savaitę (o kartais ir dažniau) sukti suktukais.....