QUOTE(Gimusi_vasarą @ 2007 12 06, 23:57)
Palyginau save su klasiokais, bendraamžiais draugais, pažįstamais.. Kiek žmonių tokio amžiaus yra ką nors nuveikę gero, naudingo, prasmingo. Viskas- einu apraudosiu savo tundriškumą ir bandysiu keistis

Parašiau ir spėk ar patikėjau.. Patikėjau, bet šypsena ironiška veide atsirado
QUOTE(Gimusi_vasarą @ 2007 12 07, 10:55)

Matyt aš labai "protingus" ir "patirties" kupinus postus žarstau, kad vyresnė pasirodžiau

Aha. Liepos mėnesį man 25. Kviečiu visas į balių

Bus daug šampano ir torto

Ir kad mane giliai įžeist Drugeliškų bajerių neužtektų..

Savo kelią myliu, nes jis mano- vienintelis, biškutį pokreivis, bet jis mano. Labai sutinku su išsakytomis tavo mintimis. Vakar apsireiškė vienas buvęs draugas jaunesnis pora metų, bet su stulbinamais pasiekimais, kuris savo apdovanojimais mane ir išvedė iš rikiuotės trumpam. Dabar viskas gerai.
Sveikos visu pirma

Kadangi aš aštuoneta prašmatnių metelių vyresnė, taip kad Drugeli, atsargiai su bajeriais

kai su teta Bjūti kalbiesi
Prisiminiau save 25-eriu... Labai gerai atsimenu 25 gimtadienį, kai atrodė, kad jėzau jėzau kokia senatvė

Ir ką, turėjau neištikimą diedą, vaiką, gyvenau provincijoje, dirbau absoliučiai neįdomų darbą, ir atrodė, kad daugiau gyvenime niekas ir nesikeis, nes kur tau, tokioj senatvėj

Mano gyvenimas kardinaliai pasikeitė, kai buvau 27-erių.
Ir dar, galiu pasakyti, kad man neįdomūs tie žmonės, kurie jau 25-erių būna direktroriais, turi šeimas, krūva vaikų... Toks jausmas, kad jie skuba gyventi, praleidžia metus, kai galėtų mėgautis gyvenimu, daryti klaidas ir ieškoti savęs.
Žodžiu, pasakyti tuo klausimu turiu daug ką, bet neturiu kada

Bet esmę, manau, supratot.