Labas mielosios,
Visų atidžiai žinučių neperskaičiau, tad jei kartosiuos, nepykite.
Gyvenu su vyru 9 metus. Iš tikro daug jis prie buities darbų neprisideda, bet gal man taip tik atrodo, nes moteriai tikrai labai daug ir visko reikia padaryti. Kartais aš pasijausdavau, kad nieko kito nedarau tik kaip kokia tarnaitė kažką tvarkau, plušu ir taip diena po dienos prabėga. Tačiau kai gerai pagalvoju, tai pati kalta, kad užsikraunu daug, o paskui kai nepajėgiu patemti, tai kažkodėl kiti tampa kalti. Taigi, paprasčiausiai pasidariau sau lyg planą kas yra svarbu, o kas gali palaukti. Žinau, kad kol yra mažius, reikia dažniau dulkes valyti, tai ir darau, o visą kitą kaip papuola. Šiaip jokių priekaištų iš vyro nesu sulaukusi, kad ar namai nesutvarkyti, ar valgyti nepadaryta ir panašiai. Tik jei žinau, kad neturiu noro ar jėgų valgyti gaminti, tai jam paskambinu ir pasakau, kad jis organizuotų vakarienę. Kadangi dideliais kulinariniais sugebėjimais nepasižymi, tai arba perka gatavą ar pusfabrikačius ar į namus maistą užsako, o kartais darom iškrovos dieną ir valgom lengvą maistą ir nei vienas negaminam (lengvas, tai vaisiai

Dar viena taisyklė, kad niekada nereikia norėti pakeisti žmogaus, jei jis to negalvoja pats daryti. Aš ką santuokos pradžioje kaip taisykles įsivedžiau, tai ir turiu, ko neišdrįsau, kad nebučiau valdinga žmona, to ir neturiu ir kalta tik aš pati. Pamenu, kad santuokos pradžioje prispausdinau humoristinių žinučių ir priklijavau joms tinkamose vietose, pvz. prie kriauklės "Man liūdna būti kriauklėje, kai kiti linksminasi švarūs. Neplauti indai" ir daug kitokių. Kai pamatydavau, kad jau problema išnyksta, tai išnyksta ir žinutė, o tą diena darydavau romantišką vakarienę ar dar kokias išdaigas

Žodžiu visko neišpasakosiu, bet dabar esu pakankamai laiminga savo santuokoje, nors kartais pavargstu ir paburbuliuoju ant vyro, o jis tik apkabina ir sako, žinai, tau laikas daryti mergvakarį. Aš skambinu draugėm ir kartais net visai parai dingstam pas kurią nors, kuri turi laisvą plotą. Dabar irgi laukiu kol mažiukas paaugs ir darysiu tokį pabėgimą, nes jau pradedu jausti išsekimą.