Esame vede jau 7 metai. Turime vaikuti. Is prigimties esu optimiste ir stengiuosi i pasauli zvelgti teigiamai. Bet paskutiniai ivykiai seimoje mane varo i nevilti
Seimoje jauciuosi tarnaite: vakarykstis ivykis , manau, visoms paaiskins situacija.
Kasdienis mano grafikas:
7 val. keliuosi ir uzsiimu namu ruosos darbais:vaiko prieziura, pusryciai.
10 val., kai vaikas miega, verdu koses, tvarkau kambarius, lyginu(skalbiu)
14 val. darau pietus
17-18 val. su vyru pietaujame
19 val.einu i parduotuve.
21 val. migdau savo vaikeli (tai labai ilgas ir varginantis procesas)
O vakar mano grafika pakoregavo darauges, nusprende aplankyti mane su vaikuciu. Jos atejo 13 val. ir prabuvo iki 18 val. (as nepadariau pietu, nors visi produktai buvo)
Grizes vyras rado mane sedincia su draugemis ir plepancia apie si bei ta

Kai jos isejo, puoliau jam daryti valgi(tai uztruko apie 20 min, nes jis buvo jau spejes priskusti bulviu). Po to ploviau kruvas indu (nuo sveciu likusius indus) .
Nebejau i parduotuve, nes saldytuvas pilnas.O vyras paprase vistiek nueiti jam alaus nupirkti, as atsisakiau.
Vakare migdziau vaikeli, labai neramus jis buvo, negalejo miegoti, verke, muistesi. O vyras tuo metu zaide kompiuteriu.
Kai neapsikentusi nuejau ir padaviau vaika, kad jis pansiotu, jis man isreze:
- "Tu mane siandien labai nervini: prisivedei draugiu, valgyti nepadarei, alaus nenupirkai, pati ir migdyk vaika!"
Negaliu patiketi, kad toki "gera" vyra turiu...jauciuosi tikra tarnaite seimoje, ne zmogumi
Butu juokinga, jei nebutu graudu... Ir gal vertetu prisiminti toli lietuviu liaudies posaki: "Durna ir baznycioj musa". Pati kalta ir ner ko cia skustis.