QUOTE(Gimusi_vasarą @ 2007 12 16, 20:50)
Širstu ir labai.
Ačiū, bet vyno nenoriu.
Jei dabar pasakysiu, kad suprantu, dėl ko širsti, tai širsi dar labiau. Jei pasakysiu, kad viskas praeis - mane gali imti ir pasiųsti. Manau, jog sveika retkarčiais pabūti piktai. Jei nebūtum tu ta fainoji GV, kurią neakivaizdžiai pažįstu, kurios postai mane prajuokina, kurios blaivus ir savotiškas požiūris į gyvenimą žavi, nekreipčiau į tave dėmesio - praignoruočiau ir tiek. Ir dabar gerai nežinau, kaip čia reaguoti į tavo pyktį
Tai kad tu čia vis užsuki, ir kokią frazę pasakai, parodo, kad kažkokio bendravimo nori. Jaučiu, kad vyksta tavyje kova tarp noro išsakyti viską ką galvoji apie gyvenimą ir supratimo, kad po to reiks bendrauti
Bet davai, gal pavaryk ant to blogojo gyvenimo, kuriame nėra meilės, kuriame senukai daro nesąmones, kuriame darbdaviai nesilaiko žodžio ir nepasako savo galutinio sprendimo? Pavaryk ant gyvenimo, kuriame iš KĮŽo iškrenta ne tie žmonės, kuriame apskritai nėra nieko gero.... Oj, mieloji, jei tau palengvės - pavaryk. Man tikrai norėtųsi, kad pasijaustum geriau. Nes tu man rūpi, pikčiurna tu
Ir dar pasakysiu apie pavydą. Aš irgi dažnai pavydžiu. Pavydžiu to, ko neturiu pati, kartais atrodo, kad esu vertesnė turėti kai ką, ką turi kiti, mažiau verti to. Man liūdna, kad kitiems pasaulis nusidažęs rožinėm spalvom, o mano tik pilka. Kartais jaučiuosi pati nelaimingiausia, ir bet koks proto balsas manęs neveikia - pasaulis aiškiai prieš mane susimokęs. Bet kai tai kartojasi laiks nuo laiko, suprantu, kad ta būsena ateina ir praeina. Taip pat, kaip ir ta geroji. Suprantu, kad daug kam ir mano gyvenimas atrodo rožinis, ir kad iš tiesų brangiems žmonėms aš blogo nelinkiu ir nenorėčiau, kad jiems staiga nesisektų, kad draugės susipyktų su mylimaisiais. Aš jiems nepavydžiu - aš tiesiog noriu to paties. Bet tai tikrai nereiškia, kad man būtų smagu, jei tai, ką jie turi, staiga jie nebeturėtų. Taip, pavydžiu savo draugei gražių santykių su draugu, bet pagalvoju, jei ji išsiskirtų ir liūdėtų, ar man taptų smagiau?
Tikrai ne, tikrai norėčiau, kad ji susitaikytų, regzčiau planus, padėčiau kuo galėčiau... Juk net žiūrint filmą, norisi laimingos pabaigos. Savo draugams - juo labiau.
Žodžiu, GV, myliu aš tave visa savo internetine meile
Ir pavydžiu tau to senuko, bet labai noriu, kad su juo susitaikytum, ir vėl būtum laiminga
Nes aš kaip tikra blondinė "nežinojau", kad karnizas per ilgas ir jį teks nupjauti 
Sakė, kabinam taip, po to galėsim perkabinti 
Laisvai galėčiau jį įsimylėti iš naujo 
Ja norėjo vykti tik viską padaręs, sakau, o tai kas lašišą valgys, mano vaikas tai nevalgo 
O aš vyno fone, tai mielai jau dabar būčiau su juo ant sofutės pasėdėjus, kokį filmą pažiūrėjus, dabar teks vienai leteną čiulpti 
apsiniaukus diena, bet ir ji praeina 
jamk balioniuka.... 
